„Mano darbo pobūdis yra dirbti šventėse. Tai sau tkrai nesinori daryti jokių pompastiškų švenčių, nes jose prisibūni darbe. Dėl to man mieliausia švęsti su artimais būryje, ramiai pasisėdėti namuose. Iki kol gimė Eva, būdavo taip, kad nusipirkdavome bilietus ir važiuodame kur nors keliauti į užsienį“, – šypsosi Ingrida.
Tiesa, gimtadienio šventės vaikams namuose būna kitokios – čia jau moteris leidžia pamąstyti ir apie tai, ko nori dukrelės.
„Vaikai, manau, labiau nori švęsti. Mano Evutės trejų metukų gimtadienis buvo atšvęstas tikrai labai smagiai. Šventėme Tenerifėje, turėjome ir didelę mešką, burbulų šou, daug svečių, viską darėme gryname ore. Buvo labai smagu.
Vyresnė mano dukrytė gimė gruodžio pradžioje – tai visada būna sudėtingas gimtadienis. Dažnai suorganizuojame ir iš 13 vaikų ateina vos 4, – juokiasi pašnekovė. – O po gimtadienio visi suserga. O Evos gimtadienis yra pavasarį, tai man čia tokia atgaiva.“
Namai šiltuose kraštuose
Sacharos dykumos pašonėje, Atlanto vandenynas skalauja Gran Kanarijos salos krantus. Šiame žemės lopinėlyje naujus namus šiemet įsigijo ir Ingrida su šeima.
„Anksčiau turėjome namus Palangoje, niekada nepgalvojau, kad tokius namus galėsiu turėti kažkada. Kadangi Lietuvos kainos šoka tokią „pasiutpolkę“, tikrai išlošėme parduodami būstą. Jį iškeitėme į būstą Gran Kanarijoje, ten kur 360 saulėtų dienų per metus.
Mano atveju tai yra geresnis variantas, kadangi man vasara pats darbymetis ir negaliu ilsėtis. O žiemą į Palangą važiuoti nematau ko, nes nenueisi į maudyklą. Todėl būstas Gran Kanarijoje mums pasirodė tikrai geras variantas – toks, kurį mes patys galėsime naudoti ir džiaugtis žiema ten, kur šilta“, – neslepia ji.
Kaip sako pati pašnekovė, namai šiltuose kraštuose visada buvo jos troškimas, kuris visai netikėtai išsipildė.
„Niekada negalvojau, kad ji išsipildys. Aišku, nuolat dirbi, taupai. Tačiau viskas išėjo kaip sutapimas, lemtingas atsitiktinumas. Šiemet pirmą kartą lankėmės Gran Kanarijoje, ten mums labai patiko, tad pagalvojome: kodėl gi ne? Džiaugiuosi, kad dabar ten turime savo kampelį“, – šypsenos neslepia dainininkė.
Vis dėlto teigti, kad Palangoje kainos didesnės, nei tropinėje saloje, Ingrida nesutinka.
„Gran Kanarijoje kainos tikrai ne mažesnės, o didelės, vien dėl didelio turistų srauto. Apskritai tai yra brangesnė sala nei Tenerifė, ten daugiau atostogauja žmonės, todėl tos kainos nėra daug linkusios kristi. Būstą taip pat sunkiau gauti Gran Kanarijoje nei Tenerifėje, nes dabar nėra tos kaitos „perku-parduodu“.
Tai taip pat tokia ramesnė sala, kurioje žmonės labiau nori apsistoti ir tuo pačiu įsigyti sau būstą, atvažiuoja dažnai ten žiemoti. Mes paieškojome, mums patiko. Tikrai nebūčiau pirkusi bet ko“, – atskleidžia moteris.
Prabėgę metai – sunkūs
Vis dėlto nepaisant naujų potyrių gyvenime, jai, kartu su grupe šiemet teko išgyventi ir skaudžių smūgių.
„Buvo labai sunkūs metai. Buvo kažkiek užsilikę kovidai, ir dar ribojimai, paskui labai darbinga vasara. Mūsų grupė susidūrė ir su daug nelaimių, sunkių išgyvenimų. Greta džiaugsmo ir darbų jautėsi išsekimas – tiek emocinis, tiek fizinis. Norėtųsi dabar pailsėti, nuo jų atsigauti“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto atėjęs rugsėjis atnešė savų naujų spalvų – lieka truputis laiko ir pailsėti, ir pasiplanuoti naujų projektų į priekį.
„Dabar jaučiasi lėtesnis ritmas, bet dar vis yra koncertų, jie suplanuoti ir lapkritį, ir gruodį. Jaučiasi, kad savaitės viduryje jau gali atsipūsti, pailsėti su šeima. Mažiau laiko praleidžiame ir kelyje, autostradoje. Tai vis vien darbingas laikas, bet nėra tiek streso ir darbų, kiek vasarą“, – kalba ji.
Šiemet sueis netgi 18 metų, kai Ingrida kartu su „69 danguje“ stovi ant scenos ir dainuoja visiems puikiai žinomas dainas. Ji tikina, kad džiaugsmą ir entuziazmą darbui iš naujo padėjo praūžęs karantinas – šiandien koncertai visai kitokie.
„Kovidas mums viską sustatė į vietas ir mes vėl labai džiaugiamės darbu. Tikrai dirbame taip, kaip pradžioje – su dideliu entuziazmu ir užsidegimu. Sau ant scenos neleidžiame eiti liūdnos nuotaikos – viską paliekame už nugaros.
Net ir tas laikas su merginomis kažkur kelyje, mašinoje mums neprailgsta – mes pakalbame ir apie šeimą, ir apie vaikus, kartu galime ir paverkti, – tikina Ingrida. – Visada būna labai smagu. Jei kelias dienas nebūna koncertų, nesimatome, tikrai viena kitos labai pasiilgstame. Dėl to darbas netampa nuobodžia rutina. Darai tai, ką labai mėgsti, ir svarbiausia, kad būni su mylimais žmonėmis.“
Kaip ir aktoriai, atlikėjai scenoje paprastai neša geras emocijas, o sunkius išgyvenimus palieka kažkur kitur. Anot moters, tai itin sunku padaryti.
„Manau, kad atlikėjui sunkiausia kažkam kitam nešti džiaugsmą, kai jam pačiam yra sunku širdyje. Tai nelengva nei aktoriams, nei dainininkams. Manau, kad kiekvienam žmogui taip. Mes juk turime jausmus, išgyvename kaip ir visi“, – kalba ji.
Moteris neslepia – šį gimtadienį ji sau palinkėjo vieno itin svarbaus dalyko, kurį ji norėtų išpildyti kuo greičiau.
„Aš per pastaruosius metus esu labai pamiršusi save. Norėčiau daugiau laiko ir dėmesio skirti sau. Dabar viskas sukasi aplink šeimą, darbą, kitus žmones, tik ne apie save. Aš anksčiau net turėdavau savo atskirą paskyrą, kur labai daug apie tai kalbėjau, tačiau galiausiai man pritrūko laiko vesti ją. Daug dirbti reiškia neturėti laiko sau. Manau, kad man tiesiog reikia prisiversti, surasti laiko ir susidėlioti prioritetus. Dabar vienintelis mano noras – daugiau atsižvengti į save, skirti daugiau laiko sportui, gerai knygai. Kol kas tai skamba tik kaip svajonė, bet tai pasiekiama“, – šypteli I. Martinkėnaitė.
