„Iš tikrųjų žinomumas kaip ir moneta turi dvi puses. Tai yra kaip skaičius ir herbas: iš vienos pusės smagu, kai eini raudonu kilimu, žmonės tau ploja, tavimi žavisi, bet iš kitos pusės – būna dienų kaip tyčia, kai lyja lietus, nesiseka ir viskas krenta iš rankų, atsiduri ne vietoje ir ne laiku, o visi tai mato ir dar aptarinėja. Tokiu metu dažniausiai visai nesinori apie tai kalbėti, tu nori tą dieną išbraukti išgyvenimo, bet privalai šypsotis“, – pasakojo I. Kazlauskaitė.
Pasak moters, žymūs žmonės neturi prabangos neatsakinėti į žurnalistų klausimus, negali atsukti savo gerbėjams nugaros, kad ir kaip sunku bebūtų. Ingrida prisipažįsta, kad kaip ir visi žmonės ji turi savigraužą ir kaltina save, kai kažkas nepasiseka. Tokiais momentais dainininkei norisi pabūti vienai, su niekuo nebendrauti.
Dar viena populiarumo pusė, apie kurią net nesusimąsto gerbėjai, yra dainininkų, aktorių ir kitų scenos žmonių pasiruošimas ir darbas prieš pasirodymus.
„Daugelis mano, kad mes jau atsikeliame pasidažiusios, gražiai apsirengusios ir kad mums nereikia įdėti jokių pastangų. Deja, taip nėra. Dėl tų kelių minučių ant scenos, kurias mato žmonės, mes įdedame labai daug pastangų, darbo ir repeticijų, tačiau tai lieka užkulisiuose, o žmonės mato tik galutinį rezultatą“, – guodėsi Ingrida.
Paklausta, ar domisi apie ją ir jos veiklą rašomais komentarais, Ingrida tikina, kad ir be to turi labai daug darbo. Be to, moteris mano, kad tai atimtų per daug energijos ir nukreiptų dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų. Savo gerbėjus vertinanti dainininkė teigia, kad, nors jai ir svarbus žiūrovų dėmesys, tikrai yra griežta linija, kurios dėl populiarumo ji neperžengtų.
„Tikrai nuogai neišsirengčiau ir Gedimino prospektu nepraeičiau. Niekada nesutikčiau daryti to, kas skaudintų kitus žmones, mano artimuosius, draugus arba kas menkintų mane pačią“, – teigė I. Kazlauskaitė.
