Ineta atvira – šiemet didelės gimtadienio šventės rengti neketina. „Aš prie to sunkaus laikotarpio kaip ir pripratau. Kovidas iš pradžių buvo, dabar jau kiti įvykiai.
Neketinu minėti gimtadienio, švęsti. Tėtis neseniai mirė, nėra nuotaikos. Atvažiuos mama su sese pasveikinti. Norime jau pradėti barbekiu sezoną, gal kažką išsikepsime, lauke papietausime. Ir viskas bus, toks ir gimtadienis“, – portalui tv3.lt pasakoja I. Puzaraitė.
Pasak I. Puzaraitės-Žvagulienės, gimtadieniai jai niekada nebuvo naujų pradžių ir didelių apmąstymų metas – tinkamo meto tokiems dalykams laukti moteris paprasčiausiai neturi laiko.
„Man niekada nėra taip buvę, kad bandyčiau kažką keisti būtent nuo gimtadienio. Lygiai taip pat ir su naujais metais. Aš sau gyvenime keliu gan daug iššūkių, juos keliuosi dažnai, tad net negaliu sau nusimatyti kažkokios naujos starto linijos. Pas mane tų startų būna daug.
Tas nusistatymas nieko neduoda, nes kai pasakai, kad pradėsi sportuoti, priaugi papildomus penkis kilogramus. Arba kai pasakai, kad užsiimsi nauja veikla, niekada nepradedi, gaunasi priešingai.
Pradėti gyventi nuo rytojaus – ne man, pas mane tikrai taip nebus“, – užtikrintai kalba žinoma moteris.
Prabilus apie bėgantį laiką Ineta šypteli – bėgančių dienų nei sužiūrėti nei pagauti ji nebespėja jau senokai. Tiesa, moteris tikina, jog skubančios dienos jos negąsdina, o ir jaučiasi jaunesnė, negu rodo skaičiai pase.
„Atrodo, dar tik buvo trisdešimtas gimtadienis vakar, o štai jau ir trisdešimt pirmas. Net sezoniškai nebepamenu, laikas bėga siaubingai greitai. Nežinau, kaip su tuo tvarkytis.
Aš nebijau to, pasenti nenoriu, bet manęs tas negąsdina. Dar nėra tiek metų, kad apie tai galvočiau, kartais tarp draugų pasijuokiam, kad trisdešimt vieneri – jau pensija.
Kol gyvi tėvai, seneliai, tol vaiku ir jautiesi. Sako kiti, kad širdy aštuoniolika visada būna, o aš tai nežinau, kuriame laikotarpyje esu dabar. Jaučiuosi užstrigusi ties dvidešimt penkeriais“, – svarsto pašnekovė.
O štai apie prabėgusius metus I. Puzaraitė nepasakytų nieko ypatingo – pastarieji labai panašūs į 2020-uosius. Tiesa, vieną dalyką, įvykusį per metus, moteris pabrėžia: „Aš mėgstu tempą, mėgstu dirbti, gal kartais save ir nuskriaudžiu dėl to.
Mano metus galima įvardyti taip – taip ir nesusilaukiau vaiko. Kai kiti susižadėjo, apsiženyjo, dar kažkas – pas mane nieko tokio nėra“, – juokiasi Ineta ir priduria – dar vienas vaikelis Žvagulių šeimoje atsiras tada, kai bus lemta.
Pokalbio metu moteris išduoda ir netikėtą savo savybę: „Aš esu nepaprastai planuojantis žmogus. Susiplanuoju net kelionę į parduotuvę, kuri yra už kilometro. Man kelionė yra aiški, aš užsimerkusi galiu ten nuvykti, bet labai mėgstu planuoti“, – tikina Ineta.
O ko I. Puzaraitė palinkėtų sau gimtadienio proga? Pasak jos, norisi linkėti ne sau, o pasauliui: „Pūsdama žvakutes pagalvosiu apie tai, kad nebūtų pas mus karo, ir kad pasibaigtų karas pasaulyje. Vien šitą dalyką sutvarkius, išsispręstų daug dalykų – nebrangtų elektra, ir kiti dalykai.
Nemėgstu labai vieno žmogaus, norėčiau jam ko nors palinkėti, bet tiek to jau“, – šmaikščiai pokalbį užbaigia Ineta Puzaraitė-Žvagulienė.
