Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi Ineta neslėpė džiaugsmo dėl jau metus laiko sėkmingai veikiančių Bartkuškio senelių namų. Pasak moters, šiandien nuotaikos yra visiškai kitokios, nei buvo pernai.
„Kaip tik su darbuotojais ir kolegomis aptarėme, kad prieš metus nuotaikos dar nebuvo labai linksmos, nes jautėme įtampą. O dabar emocijos tikrai smagios, metai praėjo labai greitai ir jaučiamės taip, tarsi dirbtume jau gerokai ilgiau. Paminėsime šią progą simboliškai – vakariene su partnerių šeimyna. Bet šiaip mūsų senelių namuose šventės būna kiekvieną dieną“, – šyptelėjo I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Bartkuškio senelių namuose nebeliko vietų
Pasidomėjus, kokie gi buvo pirmieji veiklos metai, Ineta pasidžiaugė, kad viskas klostėsi beveik taip, kaip ji ir įsivaizdavo. Tiesa, verslininkė teigė nesitikėjusi, kad senelių namai taip greitai užsipildys – kol kas laisvų vietų juose nebėra.
„Šiuo metu ne tik esame pilnai užsipildę, bet jau ir turime eilėje laukiančių žmonių. Žinojau, kad poreikis yra didelis, bet įsivaizdavau, kad viskas vyks labiau palaipsniui. Tačiau iš kitos pusės labai džiugu, kad seneliai jau apsigyvenę, apsipratę ir visi jaučiasi puikiai, kaip namuose. Manau, kad viskas, ko tikėjomės ir norėjome, mums puikiai pavyko“, – pasakojo ji.
Visgi, kaip pabrėžė pati Ineta, senelių namai – ne toks verslas, kur viską reikėtų daryti pagal kokį nors šabloną. Anot pašnekovės, kiekviena diena čia yra skirtinga, tad ir iššūkiai yra neišvengiami.
„Anksčiau nebuvau dirbusi tokio darbo, tad teko sugerti į save labai daug informacijos, pavyzdžiui, apie senelių ligas, nes kiekvienas atvažiuojantis žmogus buvo tarsi naujiena. Man nuolat atsiranda naujų dalykų, bet toks tobulėjimas labai patinka. Tačiau stresinių situacijų, palyginus, kiek jų buvo prieš atidarymą, šiemet turėjome nedaug. Sakyčiau, šie metai, po visų ilgų kovų prieš atidarymą, buvo smagioji dalis“, – teigė verslininkė.
Su seneliais bendrauja ne tik Ineta, bet ir jos vaikai
Kaip atskleidė I. Puzaraitė-Žvagulienė, senelių namuose vykstančios dienos veiklos, kurias organizuoja įstaigoje dirbantys užimtumo specialistai, neretai sudomina ir ją pačią, tad moteris palaiko gyventojams kompaniją.
„Jei seneliai žaidžia „Bingo“, užsiiminėja kokiais rankdarbiais, kartais ir pati prie jų prisijungiu. Taip pat padedu organizuoti didesnes šventes, pavyzdžiui, pernai vasarą turėjome baletą, taip pat paderinu, kad atvažiuotų muzikantai ir panašiai“, – sakė moteris.
Į senelių namus kartais Ineta atsiveža ir judviejų su vyru Ąžuolu vaikus – dukrą Barborą ir sūnų Bernardą. Pašnekovės teigimu, atžalos susibendravo su seneliais ir mielai kartu su jais leidžia laiką.
„Žinoma, mokslo metais tai pavyksta rečiau, bet vasarą dažnai juos pasiimdavau kartu. Mūsų vaikai matė visą kūrybinį procesą, o vėliau ir senelių apsigyvendinimą, tad daugelį pažįsta, su jais yra susidraugavę. Vaikai patys paprašo čia atvykti, vis nori saldainių savo draugėms nuvežti ar ką nors kartu su jais nuveikti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ineta atskleidė, kad net ir jos pačios seneliai, esant poreikiui, ateityje mielai čia apsigyventų. Tiesa, praėjusių metų pavasarį sesės Puzaraitės išgyveno skaudžią netektį – užgeso vieno jų senelio gyvybė. Kaip teigė moteris, jis buvo išreiškęs norą apsigyventi anūkės sukurtuose senelių namuose.
„Jis buvo po insulto ir labai norėjo pas mus papulti. Mes planavome jį čia apgyvendinti, bet, deja, senelis to nesulaukė. O kitiems mano seneliams kol kas nėra tam poreikio, bet jie yra pas mus lankęsi ir sakė, kad prireikus mielai atvyktų. Daugelis vyresnių žmonių įsivaizduoja, kad čia kaip ligoninėje – atsiguli į lovą ir guli tarp baltų sienų.
Tačiau pas mus viskas kitaip, apsilankę žmonės pamato, kad gyventojai ir linksminasi, ir bendrauja, ir užsiėmimuose dalyvauja. Tad ir mano senelių tai negąsdina“, – tikino I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Žmonės prašo patarimų
Ineta pasakojo sulaukianti labai daug žinučių iš žmonių, taip pat svajojančių Lietuvoje atidaryti senelių namus. Pasak verslininkės, jos dažnai teiraujamasi patarimų, tačiau tiesa ta, kad vienos sėkmės formulės šiuo atveju nėra.
„Žmonės dažnai klausia, nuo ko pradėti, bet realybė tokia, kad šiame procese yra labai daug etapų, dedamųjų dalių, o ir kiekviena situacija yra skirtinga. Tačiau visiems patariu daug domėtis, skaityti ir nenuleisti rankų. Jei žmogus neturės nei noro, nei supratimo, kaip viskas veikia, o tikėsis, kad viskas bus padėta ant lėkštutės, tai bus labai sunku viską suvaldyti.
Taigi, reikia nuolat domėtis įstatymais, reikalavimais, naujovėmis. O pradėti turbūt reikėtų nuo licencijų ir šiai veiklai keliamų reikalavimų atitikimo“, – patirtimi dalijosi Ineta.
Kaip teigė I. Puzaraitė-Žvagulienė, senelių namai šiuo metu puikiai veikia, todėl patobulinimai ir pokyčiai priklausys tik nuo to, kokie žmonės juose gyvens ateityje.
„Šiuo metu esame pilnai užsipildę ir prisitaikę prie čia gyvenančių žmonių. Net ir visos veiklos yra organizuojamos atsižvelgiant į poreikius. Pavyzdžiui, galima padaryti močiučių mezgėjų klubą, bet jeigu mezgančių nėra, tai juk ir nepriversi to daryti. Viskas vyksta atsižvelgiant į gyventojus, tad ir pokyčiai bus nebent jiems keičiantis“, – kalbėjo I. Puzaraitė-Žvagulienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
