Taip, jūs perskaitėte teisingai. Ne kiekvienas žino, kad jau metus Indrė darbuojasi Lietuvos bušido federacijoje. Gležna, tačiau kieto charakterio mergina, yra atsakinga už „King of Kings“ turnyrų organizavimą.
Smalsumas nugalėjo, kai dar kartą išgirdau kiek užkimusį Indrės balsą. Negalėjau susilaikyti nepaklaususi: šaukei, norėdama palaikyti kovotojus? „Ne, ne. Iš užkulisių prižiūrėjau, kad turnyras vyktų pagal planą. Žinai, aš esu labai valdinga, taip. Savo aplinkoje esu gera, prisitaikanti, tačiau kai reikia, galiu būti labai pikta“, – šypsodamasi tarė mergina. Ar dažnai prieš vyriško kolektyvo narius kovų entuziastei, kuri save apibūdina, kaip „netikėtą kolektyvo faktorių“, tenka pakelti balsą? Indrė neslepia – žodžių į cukraus vatą, kalbėdama su raumeningais vyrukais, ji nevynioja: „Būna. Ko nepadarysi, kad viskas vyktų pagal grafiką“.
Pradėjus kalbėti apie kovų meną, Indrės akys suspindo, o veide įsižiebė plati šypsena. Neįmanoma nepastebėti merginos susižavėjimo bušido turnyrais, jos gyvenime atsiradusiais visai atsitiktinai.
„Į Lietuvos bušido federaciją atėjau netikėtai. Mane pakvietė geras draugas, renginių organizatorius Rytis Kuzmenka, kuris veda kovų turnyrus. Pasakė „Ateik, organizuojamų turnyrų ribos plečiasi, Lietuvos bušido federacija pasirašė sutartį su keturiais televizijos kanalais, mums reikės pagalbos“. Federacijai reikėjo žmogaus, kuris gerai kalba angliškai ir gali padėti organizuoti turnyrą. Rūpinuosi viskuo – nuo arenų užsakymų, bilietų pardavimų, renginio reklamos iki transliacijų organizavimo. „King of Kings” transliuoja net 122 šalys, o į arenas plūsta tūkstantinės minios. Nuostabus jausmas matyti 11 tūkstančių žmonių savam renginy. Manau, kad šis šou yra subalansuotas vyrams, bet tinkamas ir moterims“, – patikino Lietuvos bušido federacijos marketingo vadovės pareigas užimanti I. Kavaliauskaitė, su nekantrumu laukianti ir rudens turnyro, vyksiančio „Siemens Arenoje“.
O ar žinoma moteris iš tiesų jaučiasi savo rogėse? Indrė kategoriška – ji nebėra šios sporto šakos naujokė. Tiesa, ir kovose praliejamo kraujo mergina nesibaimina. „Nėra taip, kad kiekvienas turnyras turėtų kažkokį baisų faktorių, juk neveltui, tai vadinama kovos menais. Nors geras turnyras turi turėti nokautų“, – įsitikinusi Indrė.
Paklausus, kiek jų yra mačiusi, kovų entuziastė šyptelėjo: „Nežinau, neskaičiavau“.
Kalbėdama apie sporto šaką, kuri užvaldė jos gyvenimą, Indrė prisiminė ir pirmuosius žingsnius televizijoje, kurioje darbo subtilybių mokėsi nuo... Nulio. „Atėjau į televiziją neturėdama patirties. Ir net paskutinėje TV3 projekto „Chorų karai“ laidoje ties pirmuoju žodžiu drebėjo kojos. Aš iš tiesų džiaugiausi dėvėdama ilgas sukneles. „Šuolis“ buvo išbandymas – mane kankindavo paranoja, kad mano drebančias kojas visa Lietuva pamatys “, – juokėsi televizijos projektų vedėja.
Tiesioginiame eteryje ir merginą žavinčių spontaniškų sprendimų netrūkdavo. „Įvažiuoti į vieną iš „Šok su manimi“ laidų su dviračiu buvo idėja, sugalvota prieš pat tiesioginį eterį. Atvežė mums tą dviratį, nuvalė, sugalvojome, kad reikia ir mane ant jo pastatyti ir dar mikrofoną pritaisyti. Na ką, pasikėliau suknelę, batus švyst į šoną ir važiuojam“, – smagiais prisiminimais dalijosi Indrė. „Žinai, čia yra gebėjimas apgauti. Sceninis. Šokėjos šią techniką įvaldžiusios. Juk, kad ir kas benutiktų, reikia mokėti šypsotis“.
