Pirmą kartą ruošti savo vaiką mokyklai tėvams gali būti tikras iššūkis. Tačiau kaip tikina pati Ineta, su šiuo tikslu ji puikiai tvarkosi:
„Tikrai nėra sunku. Mūsų mokyklinis sąrašas nėra begalinis ar didelis, visi dalykai – elementarūs. Mokykla duoda rekomendacinį sąrašą, todėl yra labai paprastas apsipirkinėjimas. Didelę dalį kanceliarinių prekių su Barbora nusipirkome internetu“, – atskleidžia moteris.
O ir mažoji Barbora apie mokyklą mąstė visą vasarą, praktiškai rinkosi ir gimtadienio dovanas. „Dukrelės gimtadienis buvo ir liepos pabaigoje, ji prašė, kad dovanotume kažką, ką ji galėtų panaudoti mokyklai. Ji labai laukia mokyklos, nori mokytis, tad ir gimtadieniui gavo dovanų reikmenų mokyklai“, – šypteli pašnekovė.
Į mokyklą pirmokė šiemet keliaus jau su uniforma. Kaip sako pati Ineta, tai palengvina galvos skausmą, nes nereikia leisti pinigų mokykliniams drabužiams ar ilgai prastovėti prie veidrodžio mąstant, ką apsirengti.
„Mokyklinė uniforma palengvina reikalus. Nereikia rūpintis ir dėlioti, kuo vaikas rengsis, kaip atrodys. Mano Barbora yra tokia „madistė“, todėl jai sunku pavadovauti. Su uniforma viskas labai paprasta – ją tereikia nusipirkti ir žinome, ką ji visus metus dėvės. Man visiškai paprasta mokyklai pasiruošti. Man reikia daugiau išminties strategiškai išdėlioti jos kambarį, – juokiasi. – Kadangi ji yra pirmokė ir dar ne tokia didelė, tų žaislų pas ją yra – nori ar nenori. Tačiau juos reiktų atskirti nuo mokyklinio kampelio, kad jie neblaškytų dėmesio. Šią savaitę tuo ir užsiimame“, – kalba ji.
Vis dėlto kylančios kainos stipriai pakratyti pinigines priverčia ne vieną. Ne išimtis ir su mokyklinėmis prekėmis.
„Neieškojau pigesnių uniformos variantų, nors manau, kad būčiau galėjusi rasti. Mokykla rekomendavo siuvyklą, kuri pardavinėja pasiūtas uniformas, tad ten ir nuvykau. Net nežinau, kas yra brangi uniforma – yra dešimtys pasirinkimų, tik mokyklos paskui prisiūva savo emblemas. Man Barboros uniforma kainavo virš 140 eurų – švarkelis, megztinukas, sijonas ir palaidinukė. Vienu metu tiek pinigų išleisti vienai eilutei turbūt nėra mažai“, – svarsto Ineta Puzaraitė-Žvagulienė.
„Tik neįsivaizduoju, kiek laiko dukrai ta uniforma laikys, kaip greitai ji ją išaugs ir susidėvės. Jei reikės tą uniformą keisti kas porą mėnesių, tai tikrai jausis per kišenę ypač. Labai sunku pasakyti, o gal ta uniforma ir kelis metus jai atitarnaus. Rūbams visada išleidžiu nemažai pinigų, tad gal šioje vietoje ir galima sutaupyti“, – priduria ji.
Dažniausiai mokiniai artėjant rugsėjo pirmajai pasidalija į dvi grupes – vieni itin laukia mokyklos, kiti su nemalonumu verčia kalendoriaus lapus.Tačiau jaudulio sulaukia ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai.
„Jau nuo vasaros pradžios ji labai laukė mokyklos ir, kadangi dauguma jos priešmokyklinės grupės vaikų su ja kartu eis į pirmą klasę, to ji labai laukia. To jaudulio iš jos nejaučiu, gal nebent dėl to, kad ji prieš visus turės sakyti eilėraštį. Dabar vargstame su eilėmis, jas mokomės, tad sakyčiau, kad čia didesnis jauduliukas“, – šypteli moteris.
„Nemanau, kad ji dar supranta, ką reiškia mokytis ir kiek apskritai jai reikės įdėti darbo. Jos laukia ne vien tik žaidimai ir raidelių mokymasis, kaip kad priešmokyklinėje grupėje. Tačiau ateis laikas, ir ji pamatys, – pridūrė pašnekovė. – Ir man, ir jai naujovė ir tikrai įdomu, kaip susitvarkysime su šiuo iššūkiu.“
Pati Ineta sako, kad mokytis vaikystėje jai labai patiko, tačiau nežinia, kokia bus jos dukrelė. Tai vienas iš jos nuogastavimų.
„Aš jaučiu jauduliuko šiek tiek, vien tik dėl to, kad pergyvenu, kaip jai seksis mokykloje. Nežinau, kiek noro ji turės mokytis. Jei ji neturės noro mokytis, tada mama už ją turės mokytis ir ją treniruoti. Bet jei vaikas yra imlus, būna šiek tiek paprasčiau. Esu girdėjusi ir tokių mamų variantų, kai su vaiku prie pamokų išvis gali nesėdėti, o kitoms ypač daug reikia kartu mokyti. Jaudinuosi tik dėl to. Bet man pačiai būtų smagu vėl viską pakartoti. Neturiu didelio streso, tik nerimauju, kad jei kasdien reikės su ja prie knygų sėdėti, gali nukentėti ir kiti darbai“, – neslepia ji.
