Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet G. Rusytė kartu su UNICEF komanda kvies visus užsikrėsti gerumu, aukojant skurstantiems pasaulio vaikams. Žinoma moteris ves septintąjį šou „Už kiekvieną vaiką“, kurio tiesioginė transliacija laukia jau spalio 14 dieną per TV3.
Iš Paryžiaus atskridusi G. Rusytė džiaugėsi greita ir linksma kelione, kurios metu jos sūnus buvo pavyzdingas keleivis. „Su sūnumi keliavome linksmai, nebuvo jokių ašarų – jis jau didelis berniukas. Žinoma, jis nėra stebuklingas vaikas, kelionės mums vis dar būna sudėtingos, tačiau su laiku pripratome“, - tv3.lt pasakojo ji.
Galbūt po truputį sau leidžiate atsipūsti, kuomet jūsų abu sūnūs šiek tiek ūgtelėjo?
Tiesą sakant, ne. Kuo toliau į mišką – tuo daugiau malkų. Netikiu, kad su vaikais kada nors įmanoma atsipūsti. Kitaip sakant, kuo vyresni vaikai, tuo didesni džiaugsmai.
Jau kuris laikas su šeima gyvenate Prancūzijoje. Kokios emocijos jus aplanko grįžus į gimtinę?
Tai visada yra nuostabus laikas. Aš visada labai džiaugiuosi grįždama, todėl esu labai dėkinga tokioms progoms. Čia grįžtu ne tik dėl darbo reikalų, bet ir aplankau mamą, draugus. Smagu, kad savo vizito Lietuvoje metu aš galiu padirbėti su širdžiai mielu projektu UNICEF. Aš be galo džiaugiuosi ir esu dėkinga visai komandai, Lietuvai ir savo draugams už tai, kad jie palaiko šią iniciatyvą.
Lietuva – jūsų gimtinė, tačiau ir Prancūzijoje jau seniai nebesijaučiate turiste, ar taip?
Ten yra mano šeima, mano vaikai ir mano visas gyvenimas. Auginu vaikus, darbuojuosi juvelyrikoje, jau kuris laikas kuriu papuošalus. Meluočiau jei sakyčiau, kad ten nesijaučiu kaip svečioje šalyje. Mano namai buvo, yra ir bus Lietuva. Tai neišvengiama. Tačiau aš gyvenu Prancūzijoje. Mano namai dabar yra ten ir per tris metus prie to pripratau. Kas pažįsta Prancūziją žino, kad norint ten priprasti tikrai reikia laiko. Skiriasi kultūra, žmonių mentalitetas. Nesu tikra prancūzaitė, tačiau turistė juo labiau. Tai šalis, kurioje yra mano gyvenimas, mano ateitis.
Ar UNICEF jums tapo tradicija ir dar viena proga, kuomet galite grįžti į Lietuvą?
Į Lietuvą grįžti man specialių progų nereikia, bet UNICEF tikrai tapo tradicija. Aš iš esmės palaikau šią idėją ir šį projektą Lietuvoje. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus žingsnis kaip visavertei Europos šaliai. Mes einame į vis didesnį pasaulį ir į tai gera žiūrėti. Tokiu būdu Lietuva auga.
Prie šio gerumu dvelkiančio projekto dirbate jau trečius metus. Galbūt pamenate kuo jis labiausiai jus sužavėjo?
Taip, tai bus mano tretieji metai kai kartu dirbsiu su UNICEF. Toks pasiūlymas mane vienareikšmiškai sužavėjo savo idėja, net nesvarsčiau ar važiuoti, ar ne. Šis projektas yra labai šviesus, labai teisingas ir aš jį labai palaikau be jokių debatų. Esu dėkinga, kad šiemet ir vėl galėsiu prie jo prisijungti bent maža dalele. Tikiuosi, kad ir šįkart sulauksime daug dėmesio, atvirų širdžių, optimizmo ir šviesos iš Lietuvos žmonių. Džiugu, kad kol kas mūsų visi lūkesčiai pasiteisina ir aš matau kaip viskas auga – tiek UNICEF organizacija Lietuvoje, tiek skiriamos aukos, tiek nuomonė apie šią iniciatyvą. Nepaisant to, kad šiuo metu visas pasaulis išgyvena gana sudėtingą laikotarpį, žmonės yra linkę padėti. Tai pažadina juos pabusti iš letargo miego, jie labiau pradeda vertinti žmogiškesnius dalykus, atranda tikrąsias vertybes. Sunkiausiais gyvenimo momentais mes turime būti kartu ir dalintis šviesa, ypatingai jei kalbame apie vaikus – mūsų ateitį.
Ar buvimas mama jūsų nepadarė jautresne kito žmogaus vargui? Juk UNICEF tikslas – padėti skurstantiems vaikams.
Iš tiesų, ši tema man visada buvo labai jautri. Tikiu, kad ne tik man. Be jokios abejonės, pastebiu, kad mano draugės, kurios susilaukė pirmagimių, tapo jautresnėmis. Kadangi mama tapau labai jauna, šią patirtį aš įgijau jau daug anksčiau. Tas mano pasaulis jau pasikeitė labai seniai. Tačiau kiekviena nauja mama tikrai sutiks su manimi, kad tas gyvenimas tikrai pasikeičia. Jis kinta natūraliai, neišvengiamai ir gerąją prasme, ir ne. Tai didžiulis pasikeitimas, kurio metu kinta ir požiūris į vaikus.
Ar šiandien galėtumėte pasakyti, kad esate laiminga moteris?
Be jokios abejonės. Taip, aš esu sveikas, laimingas žmogus, turintis gražią šeimą. Žinoma, gyvenime netrūksta iššūkių, įdomių nuotykių. Esu dėkinga likimui, sutiktiems žmonėms, savo šeimai, draugams ir aplinkai. Tiesą sakant, mes visi esame laimingi, tačiau tą laimę reikia susikurti ir ją vertinti.
