„Kaip yra tas posakis „ir kariamas šuo pripranta“, tai manau, kad tikrai apsipratau su visomis savo būsenomis. Nesakyčiau, kad visiškai grįžau į būseną, koks buvau prieš visą chaosinį laikotarpį, bet pripratau prie naujo savęs“, – apie „Eurovizijos“ patirtį kalba jis.
Kaip teigia pats Silvestras, po didžiojo dainų konkurso jis pilnai negrįžo į save, atsirado visai kita, nauja jo versija.
„Dabar esu toks, koks visada norėjau būti. Aišku, dar nėra pasiekta kažkokia išsvajota būsena, nes joje noriu turėti mažiau nepasitikėjimo savimi. Šie metai labai prisidėjo prie pasitikėjimo savimi, funkcionuojant kasdienybėje. Daug žmonių mane įvertino, tad negaliu jaustis prieš save prastesniu nei savimi“, – teigia jis.
Anksčiau labai savikritiškai save vertindavęs Silvestras šiandien sako, kad dabar leidžia sau būti tvirtesniu ir neadekvatesniu.
„Kai ateina koks nors vidinis balsas, pavyzdžiui, kad esu netalentingas, pradedu mąstyti, kuo tai paremta. Po truputį sau išsianalizuoju, kad galbūt nėra pagrindo tam balsui, kad galbūt visa tai paremta baimėmis“, – teigė jis.
Atlikėjas neslepia dabar savo vidinę būseną, mąstymą bandantis pakeisti su psichoterapijos pagalba.
„Bandžiau save prisiminti po terapijos ir net negaliu savęs prisiminti su tais balsais. Nežinau, ar jie turėjo apskritai kažkokią galią. Atrodo, kad viskas buvo taip suspausta, kad net nedaviau vietos kitoms mintims“, – sakė pašnekovas.
Prabilęs apie savo eurovizinę kelionę, pats Silvestras neslepia, kad tuo periodu jo emocinė būklė nebuvo pati geriausia. Net ir šių metų „Eurovizijos“ atstovams jis patarė pradėti terapiją.
„Esu labai didelis terapijos advokatas. Visi mano aplinkoje (draugai, artimieji) yra skatinami bent kartą ten apsilankyti, nes manau, kad tai taip pat reikalinga kaip ir šeimos gydytojas, net jei tu neturi sunkesnių depresijos formų. Pastovus terapijos seansas tikrai niekam nepakenktų. <...>
Kai dalyvauji tokio lygio konkurse ir kasdien gauni pliūpsnį tai heito, tai gerų žodžių, nemanau, kad įmanoma visa tai išgyventi be terapijos. Tenka pripažinti, kad kai viskas užgriuvo vienu metu, net ir su terapija nebuvau pats stabiliausias“, – tikina laidos svečias.
Euroviziniai kalneliai
Praeitais metais Silvestras buvo „Eurovizijos“ atstovas Švedijoje, Malmėje. Visgi nors per ekranus tai galėjo atrodyti kaip nuostabus nuotykis, jis į atlikėjo gyvenimą atnešė įvairiausių emocijų.
„Pats iš šono kai žiūrėdavau, matydavau tik saldžiąją pusę, man tai buvo visa ko siekiamybė, atrodė kaip pati maloniausia patirtis. Bet iš tiesų ne viskas ten yra malonu ir gražu. Net nežinau nuo ko pradėti – iškyla visa tavo pasąmonė, pasitikėjimas ir nepasitikėjimas savimi. Tavo būsena priklauso nuo to, kaip viskas vyks.
Iš tiesų žmonės sako tau pačius įvairiausius dalykus, dažnai tenka susimąstyti, ar aš čia kažko vertas, ar ne ir t.t. Jeigu išpūsi savo ego, staiga tapsi „pasikėlusiu“, sergančiu žvaigždžių liga.
Žodžiu, labai daug daužančių jėgų iš visų pusių. Net nekalbu apie laiką – nebėra laiko niekam. Eini į vieną interviu, į kitą, ruošiesi jiems, eini į repeticijas, tad net nebelieka minčių sau. Viskas daužo vienu metu“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Pokalbiui pasisukus apie negatyvias nuomones, komentarus, pašnekovas pamini ir jo sulaukiantis.
„Labai keistai jaučiuosi su negatyvu. Kai kartais pasikalbu su kitais žmonėmis, nesuprantu, ar mes gyvename tame pačiame pasaulyje. Jei kartais ne kiti žmonės, kurie man papasakoja, kur rasti tą negatyvą, aš jo kartais net nematau. Tu visgi susidedi saugiklius – išsitrini tam tikras programėles, užsiblokuoji kanalus, kurių nenori pamatyti, apmažini negatyvo kiekį.
Taip mažiau pastebi tą negatyvą. Bet, aišku, kad tų komentarų neišvengsi. Visgi skirtingai reaguoja į komentarus, bet nemanau, kad tai turėtų būti kažkoks tavo fokusas.
Kai tam daug dėmesio neskiri, atrodo, kad tai taip tavęs ir nepaveikia. Labai svarbu aplink save apsikuopti, apsivalyti, turėti labai gerus, stabilius, palaikančius draugus“, – sako jis.
O kas tuo metu Silvestrui buvo didžiausias ramstis ir labiausiai padėdavo susitvarkyti su emocijomis?
„Iš pradžių niekas man nepadėjo. Atrodo, kad visko buvo tiek daug, buvo daug erzulio, emocijų, atrodė, kad su niekuo nesinori jomis dalintis. Bet iš tiesų didžiausias ramstis man buvo komanda“, – šyptelėjo atlikėjas.
Žvaigždžių liga
Ne vienas atlikėjas, pramogų pasaulio atstovas, gavęs daugiau dėmesio prabyla ir apie vadinamąją „žvaigždžių ligą“. Pašnekovas neslepia šia „liga“ netikintis.
„Esu sutikęs vieną atlikėją, kuri man sakė girdėjusi, kad aš esu labai „pasikėlęs“ ir susireikšminęs. Aš pažiūriu į veidrodį ir galvoju: kame? Taip, aš būnu piktas, truputį antisocialus, jei susitinku su nepažįstamais žmonėmis, man būna nejauku. Turbūt dėl to galiu pasirodyti piktas.
Atlikėjas nėra personažas 24 valandas per parą, kuris visą laiką turi būti malonus ir su šypsena. Jis yra toks pat žmogus, kaip ir visi, gali supykti ar tavęs nemėgti. Ir tai visai nereiškia, kad jis yra susireikšminęs.
Manau, kad visas dėmesys iššaukia tavo paslėptą pusę. Jeigu staiga tavo ego išsipučia, tavo vertybės, gyvenimo indėlis parodo, ar tu gali su tuo tvarkytis, ar tu josi ant ego ir tai taps tavo pagrindine gyvenimo šiluma ir šviesa. Man atrodo, kad mano gyvenime niekas nepasikeitė, turbūt pakilo tik pasitikėjimas savimi“, – neslepia jis.
S. Belt neslepia, kad eurovizinė patirtis jo gyvenime išjudino nemažai jo jausmų:
„Kadangi labai daug dalykų manyje buvo išjudinta, griuvo kai kurios mano vertybės, kitos manyje rado vietą. Manau, kad pradėjau labiau vertinti žmones, kurie yra šalia manęs ir tuo pačiu išmokau labiau atsirinkti žmones, matyti, kokie jie yra. Atrodo, labiau išmokau skenuoti žmones.“
„Manau, kad lūžis manyje turi ateiti iš paties manęs. Per tą darbą kažkada ir ateis. Eurovizinis laikotarpis man buvo kaip anonsas – jis man parodė, koks galiu būti savimi pasitikintis, koks galėčiau būti tobulame pasaulyje. Užsikabinau už tos būsenos ir net supratau, kaip pats galiu jaustis“, – sakė atlikėjas.
Prieš keletą metų Silvestras buvo išvykęs mokytis į Jungtinę Karalystę. Visgi, kaip teigia jis pats, gyventi į užsienį jis išvyko ir dėl kitų priežasčių.
„Viena priežasčių buvo ta, kad aš viduje jaučiausi sukaustytas, mano aplinka buvo irgi tokia. Anglijoje galėjau jaustis visiškai laisvai – jei aplinka laisva, tu ir pats gali išlaisvinti kitą savo pusę, tad ir grįžus taip nebevaržė ta aplinka. Dabar visi tikslai ir norai sudėti į muziką Lietuvoje“, – ateities planais dalijasi vyras.
Humoras, vaikystė ir santykiai
Ne viename pokalbyje S. Belt yra dalijęsis ir apie humoro svarbą jo gyvenime. Kokį vaidmenį jis atlieka?
„Turbūt humoras mano gyvenime atsirado kaip dorojimosi mechanizmas, taip pat labai geras jausmas, kai tu kažką prajuokini, kad gali kokio nors žmogaus veide „įdėti“ šypseną. Tas jausmas džiuginantis mane. Norisi šiek tiek džiaugsmo įnešti. Daugelio mano draugų bendravimo forma yra per vidinius juokelius, tad humoras yra persipynęs per visus. Humoras man yra pagrindinis dalykas renkantis draugus ar net antrą pusę. Negalėčiau būti su žmogumi, kuris nesupranta mano juokų“, – teigia jis.
„Esu labai užsispyręs. Augant tėvams buvo sunku, ginčydavausi dėl visko. Kūryboje taip pat turiu nemažai užsispyrimo viską padaryti būtent taip, kaip kad aš matau. Tenka kai kada primažinti “, –
Nors Silvestras neslepia dabar atradęs savo auditoriją ir žmones, kuriems jis patinka, visgi teigia, kad taip buvo ne visada.
„Mokykloje buvo visaip, ypač berniukams buvo keista, kad čia gali būti kažkoks meniškesnis dainininkas, kuris nežaidžia krepšinio, nemėgsta sporto, kad yra minkštesnis, mergaitiškesnis. Jiems sudėtinga priimti ir suprasti mane. Mokykloje nebuvau labai suprastas, bet mokytojoms visoms aš patikau“, – sako pašnekovas.
Vienoje dainoje nuskambėję žodžiai „Tu tai, ko aš siekiau“ gali surezouoti ir realiame gyvenime. Ar Silvestrui kada nors santykiuose yra tekę beviltiškai kažko siekti ir paskui nusivilti?
„Su ta desperacija turiu įdomų santykį. Nuo mažens visko norėdavau čia ir dabar. Jei noriu – noriu dabar. Desperatiškumas atsirasdavo iš to, kad eidavau prieš srovę. Teko išmokti, kad laukimas yra atsakymas į visus klausimus.
Net jei ir santykiuose kažkas nesiseka, tai tik laikas parodys. Jei jau po mėnesio atrodo, kad yra kažkas blogai, reiškia ne be priežasties buvai kažką susigalvojęs. Jeigu po dienos praeis, reiškia, kad čia galbūt momentinis dalykas“, – tikina Silvestras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
