– Kokiomis nuotaikomis grįžti į televiziją?
– Jaučiuosi, kaip grįždamas namo (šypsosi). Grįžtant visuomet smagu žinoti, kad kažkas Tavęs laukia.
– Visą vasarą pilotavai balionus. Sezonas baigėsi – liūdna?
– Šiek tiek liūdna. Bet, sakoma, jeigu nepatirtum liūdesio, nežinotum, kas yra tikras džiaugsmas. Ruduo ir žiema – juk ne amžini. Po jų ateis pavasaris – ir vėl skraidysim. Beje, skraidysim dar ir šį rudenį, kol dangus leis.
– Ką gražaus pamatei šią vasarą?
– Visa Lietuva labai graži iš paukščio skrydžio. Kiekvienas skrydis – vis kitoks, nepakartojamas.
– Ar žmonių problemos atrodo mažos iš viršaus?
– Skrisdamas dažniausiai matau besišypsančius savo keleivių veidus. Tikiu, kad tiek skrendantys, tiek balionus stebintys žmonės nors valandėlei, nors akimirkai gali užmiršti visas savo problemas, kad ir kokios jos bebūtų.
– Dabar teks nusileisti ant žemės....
– Vis dėlto, laikau save realistu. Negaliu užsimerkti prieš tai, ką matau neteisingo. Ir džiaugiuosi, kai galiu prisidėti, kad tos neteisybės būtų mažiau.
– Kaip jautiesi dirbdamas laidoje, kuri pasakoja apie bėdas? Juk tai psichologiškai sunku.
– Atvirkščiai. Visai nesunku, jeigu žinai, kad gali padėti sutaikyti kaimynus, surasti nugvelbtą daiktą ar kitaip padėti tam, kuriam tos pagalbos tikrai reikia.
– Ar nepavydi tiems kolegoms, kurie pasakoja gražius dalykus, kalbina žinomus elito atstovus...
– Džiaugiuosi už kolegas, kurie bendrauja tik su „elitu“. Tačiau dar labiau džiaugiuosi už tuos, kurie sugeba atsigręžti į paprastus žmones, nebijoti spręsti jų rūpesčius. Žmonės ne iš aukštuomenės dažnai yra gerokai nuoširdesni ir tikresni už tuos, kurie išlepinti dėmesio.
– Kokią didžiausią bėdą teko spręsti TV ekrane? Ar jautiesi padėjęs?
– Kiekvienam jo bėda yra pati didžiausia. Tikiuosi, niekas nesupyks, jeigu neišskirsiu nė vienos istorijos ir neprisiimsiu jokių nuopelnų. Kita vertus, galiu patvirtinti, jog televizija – didžiulė jėga, kartais galinti padėti išspręsti net ir labai sunkiai įveikiamas bėdas.
– Kokios pirmos „24 valandų“ laidos istorijos?
– Bus visko. Viena iš pirmųjų laidos istorijų – tikrai graudi ir jaudinanti. Argi gali likti abejingas, kai sužinai, jog sūnus išmetė savo tikrą motiną tiesiog į gatvę? Yra ir kitų siužetų. Pavyzdžiui, apie dingusį brangų ir vienintelį Liudos iš Valkininkų... ožį.
– Televizijoje krūvis bus mažesnis, nei skraidant danguje?
– Dabar, kai baigiasi skrydžių balionu sezonas, tikiuosi rasti laiko viskam – ir televizijai, ir pomėgiams, ir svarbiausia – šeimai.
– Ar dar skraidydamas ir dainuoji?
– Dainuoju renginiuose, kuriuos vedu arba kuriuose dirbu didžėjumi. Dainuoju su grupe „Joke“, su kuria įrašinėjame debiutinį albumą. Dainuoju mašinoje, kai pavargęs grįžtu iš renginio ir noriu, kad nesuimtų miegas...
– Kaip šeima?
– Žinau, kad šeima visą vasarą stokoja mano dėmesio. Kaip įmanydamas stengiuosi kiekvieną rudenį tai ištaisyti ir vis daugiau laiko praleisti su žmona ir sūnumi. O pagausėjimo planai visuomet tokie patys: kaip Dievas duos...
Ar pasveikinai savo buvusią „Žvaigždžių duetų“ partnerę Mią su nauja meile?
– Džiaugiuosi jos laime. Su Mia buvome susitikę užvakar, repeticijų studijoje. Bet pasveikinsiu tik tada, kai ištekės. (šypsosi)
