Jei sustabdytume praeivį gatvėje ir paklaustume, su kuo jam asocijuojasi feminizmas, išgirstume smagių dalykų: kažkokios lesbietės, nusivylusios paliktos vyrų kovotojos, tarškančios kostiumuotos konfliktų mėgėjos ir kitų su feminizmu nieko bendro neturinčių mitų. Įdomiausia, kad garsiai rėkiančios, be liemenėlių vaikščiojančios vienišės viešajame diskurse atstovauti feminizmui dažniausiai ir nepanori... Šios savaitės viešnia savęs nelaiko feministe, tik pritaria feminizmo idėjoms.
O ir moterims visai naudinga kartais apsimesti kvailutėmis – vyrui, jei ne cirko artistui, tai visai netiktų... „Ar tikrai būna situacijų, kai to reikia“? – nepasiduoda moterų klubo „Ad Astra“ direktorė, 2004 metų konkurso „Kauno ponia“, papuošalų kūrėja, televizijos projektų dalyvė, netradicinių švenčių rengėja verslininkė Inga Budrienė. Moteriškas interviu su ja.
Ar jums daug reikia batelių?
Batelių turiu tikrai nemažai, juokinga būtų juos skaičiuoti. Dažniausiai aviu mieliausius ir patogiausius. Yra nemažai batelių, kurių dar nė karto nesu nešiojusi. Vis planuoju, bet kai ateina metas naujus batelius ištraukti iš dėžės, pasirenku tuos pačius senus ir patikimus.
Ar jums nekliūva prekybos centrų įėjimų „kilimėliai“, kuriuose stringa batų kulniukai?
Visko pasitaiko, bet tokių dalykų dažniausiai nesureikšminu, nes aplink išties yra reiškinių ir įvykių, kurie daug labiau kliūva. Pavyzdžiui, pro automobilių langus mėtomos šiukšlės ir pan.
Kaip manote, kokią vietą moters gyvenime užima asmeninė rinkodara?
Manau, kad Lietuvos moterų gyvenime asmeninė rinkodara turi vis didesnę reikšmę, juk dailiosios lyties atstovės tampa vis aktyvesnės visose srityse, pradedant verslu, baigiant politika.
Požiūris į feministinius judėjimus, jūsų akimis, – teigiamas?
Taip, teigiamai vertinu visus socialinius judėjimus. Feministinės idėjos, manau, yra tikrai vertos dėmesio, nes pasitelkus jas siekiama lygių teisių moterims. Pritariu pagrindiniams šio judėjimo principams, skelbiantiems, kad tiek vyras, tiek moteris privalo turėti vienodas teises skleistis visuomenėje, viešajame gyvenime ir šeimoje.
Kaip manote, ar barbės devyndarbės pastangos įvertinamos, ar vis dėlto veda į aklavietę, nes darboholizmas turbūt labiau vyriška „liga“?
Kaip jūs ir sugalvojote tokį klausimą? Kas gi įrodė, kad darboholizmas – vyriška liga? Nesu girdėjusi. Manau, pakankamai darboholikų yra ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Argi žmonės, grįžę į namus, nustoja dirbti? Juk reikia ruošti valgį, skalbti, lyginti, tvarkytis. Galbūt mes visi nemenki darboholikai. Tik ne visi pastebimi.
Koks moters įvaizdis jums patraukliausias?
Sąmojinga, intelektuali, išvaizdi, šeimyniška, veikli.
Aštuonerius metus esate kilnios, ne pelno siekiančios organizacijos, moterų klubo „Ad Astra“ direktorė. Kokius darbus moterų labui atlikote?
Kai kurie jų – plačiai aprašyti, kai kurie atlikti tyliai, be dėmesio. Tiems, kas žino apie mūsų veiklą, pasakoti nereikia, o girtis nesinorėtų.
Jūs save laikote sėkmės lydima moterimi?
Žinoma, nes pirmiausiai turiu patį geriausią vyrą, sveikus ir gražius vaikus, mėgstamą veiklą.
Psichologai pataria apie sėkmę galvoti kaip apie dėžutės užpildymą. Aišku, greičiau užpildoma mažesnė dėžutė. Kokį dėžutės dydį savo sėkmei pasirinkote jūs?
Suprantama, kad turintys mažesnius poreikius ir tikslus žmonės yra laimingesni. Juk mažesnį tikslą lengviau pasiekti. Aš turiu daug mažų dėžučių ir vieną didesnę. Todėl laiminga jaučiuosi dažnai, nes neigiamos emocijos neabejotinai sutrukdytų pasiekti didžiuosius mūsų tikslus ir svajones. Jomis tiesiog tereikia tikėti.
Ar atsikėlusi žinote, ką kurią valandą veiksite, rašotės dienos planą?
Stengiuosi užrašų knygelėje pasižymėti svarbius susitikimus, po kelių mėnesių vyksiančius renginius. Kartais planuoju būsimą dieną, nors iš tiesų mėgstu spontaniškumą ir bandau be užrašų prisiminti, ką esu suplanavusi.
Iš kur imate „nuorodas“, kaip save prižiūrėti?
„Nuorodas“, ko gero, padiktuoja pats kūnas. Daug jų semiuosi iš patirties. Esu išbandžiusi tikrai nemažai įvairių kūno priežiūros būdų ir priemonių, todėl atsirinkti, kas yra geriausia ir naudingiausia, nebuvo sunku. Pagrindiniai dalykai, kurių stengiuosi laikytis jau 10 metų, yra paprasti ir nesudėtingi: valgau neriebų maistą, per dieną išgeriu ne mažiau kaip 2 litrus vandens, kartą per savaitę pasikaitinu pirtelėje, užsisakau sportą atstojančius specialius masažus. Bet visų svarbiausia – geros emocijos kasdien.
Ar dažnai švenčiate?
Viskas priklauso nuo to, ką vadinsime šventimu. Progų yra daug. Pirmas vaiko žingsnis, sesers patirtas gimdymas, draugės gautas diplomas, gerų draugų apsilankymas.
Kokioje situacijoje moteriai pravartu apsimesti kvailute? Ar tikrai būna tokių situacijų, kai to reikia?
Kinai turi patarlę: išsirink tinkamą kaukę, dėvėk ją trejus metus, ir ji taps veidu.
Ar sutinkate su požiūriu, kad galima save sukurti?
Oi, ta savęs „kūryba“ pas mus taip greit žmonių pamatoma... Manau, anksčiau ar vėliau vis tiek išlenda tas tikrasis veidas... Be to, psichologų yra įrodyta, kad save nuolat kitu asmeniu verčiantis žmogus iš tiesų gyvena patirdamas depresiją, nerimą, nėra laimingas. Jo veidas asimetriškėja, keičiasi bruožai. Ir tikrai ne į gražiąją pusę. Savęs juk neapgausi.
Kita kinų patarlė sako: papūtus permainų vėjams, vieni stato sienas, kiti – vėjo malūnus. Ką statote jūs?
Manau, kad manęs negąsdina nei tie permainų vėjai, nei permainų pūgos. Į viską žvelgiu optimistiškai ir pozityviai – kam tos sienos, lai pučia vėjai. Juk negali visada tik saulė šviesti – gyventi būtų neįdomu ir monotoniška. Aš už vėjus ir kuo daugiau malūnų, tačiau tik ne šeimoje.
Liaudies patarlė byloja: dėkui Dieve, duktė ištekėjo, neduok Dieve – sūnus nori vesti. Kokiai marčiai negaila būtų atiduoti sūnaus?
Paprastai liaudiškai ir atsakysiu – gera pati vyrui kelią rodo. Tad tokios sūnums ir norėčiau!
Ar jums patinka, kai valgį ruošia vyras?
O kam gali nepatikti?
Kokių patiekalų gamyba yra išskirtinai moteriška?
Kad darbus visuomenė įpratusi skirstyti į vyriškus ir moteriškus – žinau. Bet apie patiekalus, kurie įvardijami kaip vyriški ir moteriški – ne. Jei jums pavyks mums žinomus valgius suklasifikuoti šiuo aspektu, – praneškite. Labai smalsu, kokiai lyčiai bus priskirta kiaušinienė, spagečiai ir dešrelės...
Autorė Genutė Žalienė
