Gyvūnų globos organizacijų duomenimis, sostinėje pirmą kartą prieglaudų istorijoje namus rado daugiau gyvūnų nei buvo užmigdyta, sumažėjo ir sugaunamų. Mieste esą būklė gerėja, tačiau visuomenėje dar gajūs stereotipai, jog gyvūnas prieglaudoje – nieko vertas. Globos organizacijos patikina, kad į namus gyvūnai iškeliauja visiškai sveiki. Gyvūnas – dukart į prieglaudą
Kaip lrt.lt kalbėjo gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ viešųjų ryšių vadovė Sandra Lapinskaitė, daugiausia žmonių, atvykstančių pažiūrėti ir pasiimti gyvūną, būna rudenį, kai visi grįžta po atostogų. Tačiau, pasak pašnekovės, visuomenėje vis dar sklando stereotipai, kad jeigu gyvūnas yra prieglaudoje – tai neveltui ir jis niekam nereikalingas.
„Baimių buvo visą laiką, gal tik dabar jų sumažėjo, darosi priimtiniau paimti gyvūną iš prieglaudos ir įsivyrauja mada [tą daryti]. Tačiau dar daug tokių, kurie galvoja, jog iš prieglaudos paimtas gyvūnas bus atlieka, šiukšlė“, – tikino S. Lapinskaitė. Be to, žmonės esą mano, jog paimtas gyvūnas iš prieglaudos bus blusuotas, turės utėlių.
„Bet mūsų visi gyvūnai, kurie patenka į prieglaudą, praeina karantiną, juos apžiūri veterinarai. Jeigu gyvūnas serga, tai jis yra gydomas. Jis iškeliauja į naujus namus jau visiškai sveikas arba tas žmogus, kuris pasiima gyvūną, yra informuojamas apie jo ligą ir gydymą“, – sakė S. Lapinskaitė.
Paaiškėja, kad gyvūną paėmė ne vaikams, o sau
Algimantas Vilūnas, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos UAB „Grinda“ vadovas, laikosi kiek kitos nuomonės. Anot jo, jeigu žmogus ateina nusiteikęs pasiimti gyvūną, tai jį ir pasiima.
„Čia galbūt kitaip yra, dažniausiai pasiimti gyvūną skatina vaikų norai, o tėvai, pataikaudami vaikams, tą gyvūną paima ir už pusmečio paaiškėja, kad gyvūną ne vaikams, o sau paėmė. Ir vėl gyvūnas keliauja į gatvę arba grįžta atgal [į prieglaudą], tai tos baimės aš nematau“, – sakė A. Vilūnas.
Jis mano, kad viskas yra dėl pačių žmonių – yra daug žmonių, kurie nepaglostys katės ar šuns, o kiti lenda su kiekvienu sutiktu katinu ar šunimi bučiuotis gatvėje.
S. Lapinskaitė pridūrė, kad „Lesėje“ tokių atvejų, kai grąžinami gyvūnai, padaugėjo: „Mes, aišku, nesispyriojam ir priimam atgal, o argumentai – arba atlieka gamtinius reikalus namie, arba pasiima gyvūną, bet sunki situacija, išvažiuoja į užsienį ir nori grąžint, kartais suserga. Būna ir taip, kad žmonės prie gyvūno nepripranta ar gyvūnas prie žmonių, jie nesusibendrauja, vieni kitų lūkesčių nepateisina ir todėl gyvūną grąžina“, – atvejus vardijo pašnekovė.
Tuo metu A. Vilūnas teigė, kad „Grindoje“ nėra daug atvejų, kai pasiima, o vėliau grąžina gyvūną, tai esą nereikšmingi skaičiai.
„Galbūt ne pats žmogus grąžina, gal paprašo, kad kaimynai priduotų, matyt, pačiam nepatogu lankytis būna, aš taip manau“, – samprotavo A. Vilūnas.
Padaugėjo radusiųjų namus gyvūnų
Pagal Lietuvos gyvūnų prieglaudų statistiką, per pastaruosius trejus metus „Grindoje“ ir „Lesėje“ padaugėjo namus radusių gyvūnų. Taip pat sumažėjo užmigdytų gyvūnų.
Pasak „Grindos“, pabėgusiųjų gyvūnų skaičius iš žmonių būstų taip pat pradėjo mažėti.
„Matyt, žmonės pradėjo atsakingiau žiūrėti. Galbūt kažkiek pagal bendrą statistiką gyventojai mažiau laikė gyvūnų, sunkmetis buvo. Ypatingai padaugėjo priduodamų gyvūnų skaičius, kai prasidėjo emigracija“, – teigė A. Vilūnas.
„Grindoje“ iš gyventojų priimtų gyvūnų skaičius buvo netolygus, daugiausia gyvūnų paimta 2009-aisiais (3386), o 2010-aisiais sumažėjo iki 2216.
V. Lapinskaitė išskyrė 2007-uosius metus, mat būtent tada pradėjo aktyviai steigtis gyvūnų globos asociacijos, plėsdamos savo veiklą jos esą turėjo galimybių priimti daugiau gyvūnų, todėl daugėjo ir sugaunamų gyvūnų.
