Maisto prekių klastotės būna trijų rūšių: kopijos, versijos ir variacijos. Visa tai panašu į žaidimą „surask 10 skirtumų“. Gamintojo užduotis – apgauti pirkėją ir kuo panašiau padirbti žinomą prekės ženklą.
Patikrinę vieną prekybos centrą, laidos kūrėjai pamatė, kad apie 30% jos lentynose esančių produktų yra žinomų prekės ženklų klastotės. Mineralinis vanduo „Essentuki“ – supilstytas Žemutiniame Novgorode, žinomiausių pavadinimų degtinės ir vynai – pagaminti Maskvos rūsiuose, sūriai – pogrindinėse gamyklose.
Yra ir pavojingų klastočių. Tikroje pakuotėje mums parduoda nelegaliai pagamintas dešreles arba, pavyzdžiui, pomidorų padažą. Tuo įsitikino dvidešimt Čeliabinsko regiono gyventojų, kurie po Naujųjų metų švenčių buvo paguldyti į ligoninę. Tyrimas parodė, kad visi jie apsinuodijo ne pagal originalią receptūrą pagamintu majonezu.
Pastaraisiais metais klastočių sukuriama vis daugiau. Ekspertų teigimu, padirbtų prekės ženklų dalis sudaro net iki 50%. Daugelis tokių rūbų yra labai aukštos kokybės, todėl atskirti juos nuo originalų yra sunku. „Gyvenamosios aplinkos“ žurnalistai patikrino, ar žvaigždės atskiria originalą nuo klastotės. Garsi dainininkė atėjo į vakarėlį, apsirengusi originalių rūbų kopijomis ir demonstravo juos įžymiems dizaineriams. Tiktai Sergejus Zverevas pastebėjo, kad dainininkė dėvi klastotes.
Tačiau yra vienas būdas, padedantis mums neapsigauti perkant brangias prekes. Gamintojai dažniausiai savo produkciją pažymi identifikacijos numeriais. Laidos kūrėjai papasakos, kaip patikrinti, ar numeris egzistuoja duomenų bazėje, ar ne.
Kaip atskirti klastotę nuo originalo ir kur dažniausiai galima susidurti su padirbtomis prekėmis? Apie tai trečiadienio vakarą per PBK laidoje „Gyvenamoji aplinka“ papasakos policininkai, estrados žvaigždės, tyrimų laboratorijų ekspertai bei žinomų prekių ženklų savininkai.
