Čia knibžda tūkstančiai bakterijų rūšių… Ir ne, tai nėra tualeto sedynė, tai, iš tikrųjų, yra jūsų oda.
L. acidophilus bakterijos gyvena žarnyne, o P. acnes “gyvena” ant rankų ir veido. Tvirtinama, kad vidutiniškai bakterijos sudaro daugiau nei vieną kilogramą mūsų kūno svorio. Belieka tik džiaugtis, kad dauguma jų yra nekenksmingos, rašo businessinsider.com.
Tualeto sėdynė, kaip ir visi kiti paviršiai, nėra apsaugota nuo bakterijų. Savaime suprantama, kad dalis jų gali būti gana pavojingos. Taigi, nieko nuostabaus, kad siekdami apsaugoti savo kūną nuo šių bakterijų naudojamės, pavyzdžiui, specialiais apklotais ar servetėlėmis. Tačiau tokios pastangos iš tiesų duoda mažai rezultatų.
Tuo atveju, kai naudojatės sėdyne, ant kurios neseniai sėdėjo kažkas kitas, didžioji dalis pavojingų bakterijų jau nebegali jums pakenkti. Be to, jūsų oda yra gana efektyvi apsauga nuo įvairių mikrobų išskyrus tuos atvejus, kai yra sužeidimų ar žaizdų, į kurias iš karto gali patekti bakterijos.
Taigi, iš kur atsirado idėja dengti tualeto sėdynes? 1920-siais vyras su žmona patentavo tualeto sėynės apdangalą motyvuodami tuo, kad per tualeto sedynę gali plisti pavojingos infekcinės ligos.
Tačiau taip nėra. Tokie virusai kaip ŽIV ir herpesas yra labai lepūs ir ilgai neišgyvena iš šilto žmogaus organizmo patekę į nesvetingą aplinką. Taip pat reikia žinoti, kad nors ant tualeto sėdynės gali būtų ir E. coli ar net infekciją sukeliančių streptococcus balterijų, jos nepadarys žalos organizmui susidūrę tik su jūsų oda.
Taigi, jei tualeto sėdynės apdangalai yra nenaudingi, ką reiktų daryti?
Tam, kad E. coli ar streptococcus patektų į jūsų organizmą, jos pirmiausiai turi patekti ant jūsų rankų. Jei išėję iš tualeto neplaunate rankų, tai bakterijoms labai netolimas kelias nuo rankų iki burnos ar akių. Tad jei norite užsitikrinti, kad pavojingos bakterijos nepatektų į jūsų organizmą, pirmaiusiai atsakingai plaukite rankas.
