Mokslininkai ir gydytojai seniai mus įtikinėja, jog kruopų košė pusryčiams yra daug geriau nei lietuviška kiaušinienė su lašiniais.
Juk visos kruopos turi ne tik maistingųjų, bet ir gydomųjų savybių. Ypač tai pasakytina apie grikius. Ne veltui Tibeto medicina šias kruopas naudoja kaip vaistą. Tibete sakoma: „Mes pradedame gyvenimą pienu bei koše ir baigiame jį tuo pačiu.“
Grikių krupos yra bene pačios maistingiausios iš visų kruopų. Ne veltui garsus japonų dietologas Dž. Azava, sudarydamas naudingiausių ir energetiškai vertingiausių produktų sąrašą, pirmuoju numeriu ten įrašė būtent grikius ( antri tame sąraše kviečiai, toliau – ryžiai, avižos ir pan.). Juose yra visų svarbiausių maistingųjų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, daug kalcio, fosforo, jodo, vitaminų B, B2, PP, E. Beje, rutinas (PP) pramoniniu būdu gaunamas būtent iš grikių. Visos šios medžiagos labai reikalingos žmogaus organizmui.
Vitaminas B normalizuoja nervų ir raumenų sistemos veiklą, gerai veikia virškinamojo trakto organus, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Panašiai veikia ir vitaminas PP. Taigi grikiai gali padėti įveikti nuovargį, raumenų silpnumą, pagerinti apetitą bei širdies darbą.
Vitaminas B2, esantis grikiuose, ypač padeda pavargusioms akims, skatina audinių regeneraciją. Grikiai garsėja ir kaip visavertis puikus mėsos pakaitalas. Tai ypač vertina taupios šeimininkės. 86 proc. bendro grikių kruopų kiekio sudaro gerai tirpstantys baltymai ( pavyzdžiui, kviečiuose tik 11 proc.). Be to, grikiuose daug geležies, įvairių rūgščių, kurios pagerina maisto pasisavinimą. Ypač geras derinys – grikiai su pienu. Šių produktų maistingosios medžiagos drauge suformuoja dar vertingesnius junginius.
