Marco Anthony blyškumas, anot kai kurių žmonių, prilygsta lavonui, o vyro odos spalva bei įdubę skruostai įkvėpė tokių pravardžių kaip kad „Skeletas“ ir „Velniškas prasto filmo piktadarys“ atsiradimą. Tačiau šio žmogaus problema nėra seksualumo trūkumas – galų gale jis juk yra „Grammy“ pelnęs salsos dainininkas – blogiau yra tai, jog šio žmogaus partnerės yra be galo gražios moterys, su kuriomis jis nuolat lyginamas. Štai pirmoji jo žmona buvo aktorė iš Puerto Riko kuri, savo dailios išvaizdos dėka, pelnė „Miss Visatos“ titulą, o 2004 m. muzikantas susituokė su Jennifer Lopez – mergina iš Bronkso, kuri, lyg tyčia, užima garbingą vietą „People“ žurnalo sudarytame „Pačių gražiausių moterų pasaulyje“ sąraše.
Taigi, šį mėnesį išsiskyręs su J. Lopez, Anthony pasišalina ne tik nuo septynis metus trukusios santuokos, bet ir tolyn nuo narystės neįtikėtinai dideliame klube: žvaigždžių, kurios, palyginus su jų antrosiomis pusėmis, vadinamos „bjauriomis“. Šiam „klubui“ priklauso Michael Douglas (vedęs Catherine Zeta-Jones), Jay-Z (Beyonce Knowles vyras) ir Goeffrey Arendt (Christinos Hendricks antroji pusė).Bet įdomiausia tai, jog nei vienas jų neatkreiptų tiek dėmesio ir nebūtų lyginami su Kvazimodu, jeigu ne jų pašonėje esančios Esmeraldos.
Catherine Zeta-Jones ir Michaelas Douglasas. REUTERS/ Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Tačiau akivaizdūs išvaizdos skirtumai – tai ne vien žymių žmonių problema. Ko gero, kiekvienas pažįstame bent vieną ar keletą porų, kurių nariai – pastebi jie tai ar ne – yra tarsi iš gerokai skirtingų pasaulių. Prieš keletą metų į „The Washington Post“ atėjo susikrimtusios skaitytojos laiškas, kuri klausė patarimo, norėdama sužinoti, ar jai palikti „mielutį“ vyrą, su kuriuo gyveno 12 metų, vien todėl, kad, juodu palyginus, ji atrodo itin senamadiška. Laikraščio skyrelio redaktorė Carolyn Hax pasistengė skaitytoją sulaikyti nuo radikalaus žingsnio. Tačiau nieko keista, jog toji moteris jautė įtampą dėl išvaizdos skirtumų. Net ir Holivude žmonės linkę laikytis gana kapitalistinio požiūrio į santuoką, besistengdami rasti pačią patraukliausią antrąją pusę ir pasiūlyti tai, ką patys turi geriausio.
Paaiškėjo, kad mokslininkai šiuo klausimu nestokoja pastebėjimų. Jų nuomone, gražių, bet subyrėjusių porų nariai neretai išlieka gerais draugais. „Esminė taisyklė yra tokia, jog vedę partneriai dažniausiai būna panašūs absoliučiai visais aspektais, išskyrus lytį,“ – teigia Michaelis Rosenfeldas, sociologas iš Stanfordo universiteto, tiriantis, kaip ir kodėl susiformuoja poros. Kitais žodžiais tariant, vyras įsitikinęs – priešingybės netraukia. Ir kol nėra atlikto didelio, longitiudinio tyrimo, kurio rezultatai atskleistų Amerikos numylėtų porų tarpusavio patrauklumo skirtumus, remiantis nediduko trumpalaikio tyrimo duomenimis, porą sudaro partneriai su panašiu išsilavinimu, socialine klase, amžiumi ir, svarbiausia – išvaizda. „Taigi, skirtumų trauka niekada nebuvo patikimai įrodyta,“ – tokią išvadą perša Davidas M. Bussas, Teksaso universiteto evoliucijos psichologas bei knygos „Troškimų kaita“ (The Evolution of Desire) autorius.
Bandydami paaiškinti „bjauriųjų vyrų klubo“ fenomeną, D. Bussas ir jo kolegos teigia, kad tokie neatitikimai dar nereiškia didelių bei esminių poros skirtumų. „Kaip taisyklė, moterys neretai yra žymiai patrauklesnės už savo vyrus – aiškina psichologas. – Taigi, pats grubiausias paaiškinimas būtų toks: vyrai visų pirma kreipia dėmesį į moters išvaizdą, o pastarosios pirmenybę teikia vyro asmenybei, charakteriui, socialiniam statusui bei pajamoms“. Būtent dėl šios priežasties įtakingos moterys retkarčiais leidžia sau „pažaisti“ su atostogose sutiktu jaunu, patraukliu jaunuoliu, tačiau tik vyrai ryžtasi vesti daug jaunesnę, patrauklią palydovę.
Ekonomai bei sociologai tuo tarpu laikosi kiek kitokios nuomonės, primenančios tik robotams suprantamą kalbą. Moksliniuose žurnaluose rašoma apie „optimalius numanomų partnerių tipus“ – prielaidą, kad „potencialūs partneriai yra racionalūs ir orientuoti į tikslą“, o, kalbant apie seksą – „fizinis potencialių partnerių patrauklumas yra ypatingai svarbus aspektas“. Tačiau nūdien moksliniu požiūriu susitikinėjimas vertinamas tarsi prekybvietė, kurioje vyrai ir moteris mainosi kūnais, mintimis ir banko sąskaitomis, norėdami patraukti, jų nuomone, tinkamiausią partnerį.
Deja, leidusis į nuodugnias paieškas, ne visuomet pasiseka rasti geriausią antrąją pusę. Spėlioti, kodėl nenusisekė iš pažiūros geri santykiai – kvaila, kadangi net ir ilgai draugavusios poros gali būti nesusimąstę apie išvaizdos skirtumus, o ir nėra jokių tyrimais paremtų įrodymų, kad nepanašiai atrodantys žmonės linkę skirtis dažniau, nei išties panašūs asmenys. Nepaisant to, mokslas yra įkišęs savo trigrašį ir šiuo klausimu.
D. Bussas teigia, kad paprastos išvaizdos šeimos moteris, ištekėjusi už seksbombos vyro, smarkiai rizikuoja, kadangi tokia draugystė gali ilgai netrukti. „Patrauklūs vyrai linkę turėti daugiau sekso partnerių ir nuolat įsivelti į romanus, – sako psichologas. – Dėl šio priežasties moterys, savo antrosiomis pusėmis pasirinkusios itin išvaizdžius vyrus, turėti būti itin atidžios“. Tačiau D. Bussui nekelia susirūpinimo priešingas atvejis – jeigu gražesnioji poroje yra moteris, kadangi, pasak jo, vyrų ir moterų vertybės išlieka tos pačios (vyrus traukia simpatiškesnės būtybės) – kaip ir daugeliu garsių porų atveju, atrodančių tarsi iš pasakos „Gražuolė ir Pabaisa“.
Tuo tarpu Leila Lowndes, knygos „Atnaujinimas!: Kaip prisivilioti vyrą ar moterį, kuris kartą jau atrodė ne jums“ (Updating!: How to get a man or woman who once seemed out of your league) autorė, nusiteikusi daug pesimistiškiau. Dabar ji gailisi išvis rašiusi tą knygą ir pritaria priešingai nuomonei. Štai ką ji sako: „Santuoka – tai blogas dalykas, galintis iš pagrindų sugriauti jūsų gyvenimą. Liepkite žmonėms nepirkti tos knygos – aš jos gėdijuosi. Ir galite šiuos mano žodžius išspausdinti“. Nauji moters įsitikinimai pagrįsti, kaip ji pati vadina, „meilės teisingumo principu“: jei poroje nesutampa uždirbamų pinigų kiekis, socialinis statusas, išsilavinimas, charakteris, asmenybės tipai ir – būtent – įšvaizda – rašytoja įsitikinusi, jog tokie žmonės iš paskutiniųjų stengsis išlikti drauge. „Tai motinos gamtos planas,“ – teigia ji.
Taigi, nepaisant jų skirtingos išvaizdos, nežinoma, kodėl J. Lo ir M. Anthony keliai išsiskyrė. „People magazine“ rašė, jog Anthony buvo klasikinio pavydaus vyro pavyzdys, akylai sergintis savo išrinktąją – galbūt tai galiausiai ir pabodo scenos gražuolei.
Tačiau, pasak Helenos Fisher, biologės antropologės iš Rutgers universiteto bei knygos „Kodėl jis? Kodėl ji?“ (Why Him? Why Her?) autorės, yra vienas išties veikiantis dalykas, suvedantis du žmones draugėn ir neleidžiantis jiems išsiskirti – tai vadinama saviapgaule. „Kol galvosite, kad šalia jūsų yra jums tinkamiausias žmogus – nesvarbu, kad ir kaip neracionaliai tai atrodytų – jūsų santykiams bus lemta išlikti,“ – patikino moteris.
