Vasarą dukrelės Dios susilaukusi moteris prisipažįsta, kad suplanuoti mėnesio kelionę buvo nemenkas iššūkis – gąsdino žinių trūkumas keliaujant su vos kelių mėnesių kūdikiu bei tai, ką nesinorėjo namie palikti augintinio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kadangi auginu ir Akita veislės kalytę, nusprendėme keliauti automobiliu, nes mėnesiui palikti ją būtų labai gaila – juk tai mūsų šeimos narys. Be to, aš esu kalnų mėgėja ir gana dažnai išvykdavau žygiams, o tuo tarpu Keiko likdavo namuose ir labai liūdėdavo. Man grįžus dar apie gerą savaitę būdavo įsižeidusi, tad buvau pažadėjus Keiko parodyti kur aš vis važiuoju ir kodėl ten norisi grįžti vėl ir vėl. Ir parodžiau! Mačiau, kad ir ją kalnai užbūrė“, – džiaugėsi savo sprendimu G. Eimantaitė-Armalė.
Planuojant maršrutą Gintarė su vyru Andriumi žiūrėjo, kad keliavimas nekeltų streso, būtų daugiau patogių sustojimų, mat abu įsivertino, kad 2 mėnesių kūdikis ir šuo yra rimtas „kraitelis“, o ir atstumas nemažas – 1900 km.
Prieš pat kelionę jauna mama su dukrele apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri padėjo sudėlioti būtiniausių medikamentų vaistinėlę, įsivertinusi visas galimas rizikas įsigijo kelionės draudimą. Nebuvo apsieita ir be didesnių pirkinių.
„Iš savo draugių juokdavausi, kad vos atsiradus vaikui puldavo pirkti didesnį automobilį. Ir juokas juokais, tačiau teko tai patirti ir mums! Įsivertinome, kad į seną automobilį niekaip netilpsime, todėl įsigijom ženkliai didesnį.
Atrodo, toks vaikui vos pora mėnesių, bet jam tiek visko reikia.. Į kelionę buvo supakuoti lavinamieji kilimėliai, vonelės, vežimas, drabužiai. Galiausiai Dios daiktai užėmė pusę automobilio, o tėveliams teko savo bagažą susimažinti iki 1 lagamino žmogui. O kur dar šuo“, – juokėsi Gintarė Eimantaitė-Armalė.
Šeimyna nusprendė išvengti kelionės per Lenkiją ir keltis keltu iš Klaipėdos į Vokietiją. Tik kelionė keltu nebuvo labai sėkminga.
„Naktį kilo audra, dėl kurios negalėjau sumerkti akių. Galvoje sukosi baisiausi scenarijai ir jau įsivaizdavau, kaip reikės į gelbėjimo valtį nešti mažąją dukrytę ir šunį. Tai ne pirmas kartas kai keliuosi keltu, bet šįkart buvo tikrai baisu. O siūbuojančiam laive, kai tave mėto iš vienos kajutės pusės į kitą, pakeisti sauskelnes buvo tikras iššūkis“, – išgyvenimais dalinosi buvusi TV laidų vedėja.
Pasiekus Kylį pora lengviau atsikvėpė, tačiau suprato, kad planuotų nuvažiuoti tūkstančio kilometrų per dieną įveikti niekaip nepavyks, tad teko tenkintis kone puse numatyto atstumo. Tačiau atvykus į numatytą atostogų vietą prie Gardos ežero pora suprato, kad atostogos su vaiku yra naujas iššūkis.
„Kol susiruoši, pamaitini, žiūri, kad jau pusės dienos nebėra, o atrodo dar nieko nenuveikei. Nors atrodė, kad bus sunkiau, bet pavykdavo rasti laiko ir po 2-3 val teniso treniruotėms kasdien, ir apsipirkimui, ir muziejų lankymui. Išmokau susiplanuoti laiką sau tada, kai mažylė miega, o tada jau su vežimėliu gali eiti visur, kur tik širdis geidžia“, – pasakojo Gintarė.
Labiausiai buvusią TV laidų vedėją ir verslo konsultantę nustebino italų elgesys, mat atėjus į restoraną su dukrele ir dideliu šunimi, juos visada palydėdavo į patį restorano galą ar rūsį.
„Teko susitaikyti su tuo, kad staliuko prie lango ar ypatingiems svečiams saugomų vietų mums gauti nelemta, tačiau viską atpirko jų dėmesys Diai. Italai labai mėgsta kūdikius, tai mažoji tiek pagyrų gavo, kad net sunku susiskaičiuoti. Visi buvo sužavėti nestandartiniu vežimu (juk italai mėgsta įdomesnius ir išskirtinius dizainus!) ir mergyte. Jie be paliovos kartojo belissima“, – pasakojo ji.
Mėnesį po Italiją su dviejų mėnesių dukrele keliavusi Gintarė Eimantaitė-Armalė pataria nedrįstantiems leistis į tokią avantiūrą tiesiog nebijoti.
Pasak jos, kūdikis gali palėtinti gyvenimo tempą, tačiau planuojant kokybiškai laiką, tikrai galima džiaugtis gyvenimu!
„Svarbu tinkamai pasiskirstyti pareigomis. Mano vyras itin aktyviai dalyvauja mažylės auginime, todėl tikrai kartu galime kalnus nuversti. O juk pirmaisiais mėnesiais kūdikis daugiausiai miega, tad vieninteliai dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti, kad netrūkų maisto. Na, ir sauskelnių“, – patarė ji.
Kai tėvams protelio nėra, tai kenčia vaikai ir augintiniai.
