„Šv.Valentino dienos išvakarėse kviečiu į savo kūrybos ir prisiminimų kupiną vakarą-virtualų koncertą „O man jau 39“. Išgirsite daug gražios muzikos, prisiminsime senus gerus laikus... Dovanų nereikia. Bus smagu tiesiog Jus visus susitikti. Jei vis tik norėsite kažką padovanoti, kviečiu paaukoti Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui, ypač vaikų skyriui. Hospisas – tai vieta, kurioje sunkios būklės nepagydomi suaugusieji ir net vaikai gali oriai palikti šį pasaulį. Jūsų pagalba visada svarbi ir laukiama“, – prašo J.Sakalauskas.
Žinomas vyras neišgyvena artėjančio 40-mečio.
„Dainą esu girdėjęs tik apie 39-ąjį gimtadienį, o apie 40-ąjį gimtadienį sakoma, kad jo geriau nešvęsti. Gal kito gimtadienio ir nešvęsiu(juokiasi)? Apie gyvenimo prasmę mąsčiau nuo vaikystės, o rimtesnius klausimus apie tai sau ir aplinkiniams užduodavau – nuo paauglystės. Psichologinės knygos mane lydėjo nuo vaikystės, apie tai daug diskutuodavau su tėvais.
Dabar manęs klausimai apie gyvenimo prasmę: kas man yra laimė, teisingumas - nekankina, nes jie jau atsakyti. Mano manymu, žmogus turi dvi galimybes: turėti gyvenimo prasmę ir net jo viršplanį arba to neturėti. Ką bepasirinktum, tu gyvensi. Mums sakoma: turi turėti tikslus, siekius... Aš manau, kad tu neprivalai taip elgtis. Gali gyventi šia diena ir tiesiog džiaugtis kiekviena akimirka. Ir tai nėra blogai. Tačiau gyvenimo tikslas, prasmė, tikėjimas ar idėja, kuria tu tikėtum daugiau nei savo laime ar skausmu, – labai gražus ir geras dalykas.
Tikintys žmonės pajaučia tą laimę. Ją turi mokslininkai, pasišventę savo sričiai, vienuoliai ar medikai, tarnaujantys kitiems. Tai žmonės, kurie nugali savo ego vardan tarnystės kitiems. Ir ta idėja su viršplaniu, vedanti per gyvenimą, naudinga pačiam žmogui. Reziumė: gyvenimo prasmės ar misijos nebūtina atrasti, bet jei turi idėją, kuria tiki visa širdimi, tai palengvina tau gyvenimą, duoda energijos ir jėgų įveikti negandas, padeda neįsijausti į laimingas gyvenimo akimirkas bei neišgyventi dėl nesėkmių. Mes gimstame ir mirštame, o gyvenimo misijos turėjimas padeda nugalėti mirties baimę...“, – akcentuoja pašnekovas.
J.Sakalauskas prašo paaukoti Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui, ypač vaikų skyriui.
„Kai pagalvoju, kad kažkas negero gali nutikti mano vaikams, mane ta mintis supurto. Vaikų mirtis – skaudžiausias išgyvenimas šeimoms, artimiesiems, tad labai visus suprantu, palaikau ir prašau aukoti hospisui.
Aš esu iš tų vyrų, kurie nesigėdija prisipažinti, kad nelaimės mane jaudina. Ir būna, kad nubraukiu ašarą, bet tik dėl vaikų ar meno. Graudinuosi ne tik dėl gyvenimiškų dramų, laimei, dažniau dėl filmo ar muzikos. Paskutinį kartą ašarą nubraukiau šiuolaikinio meno parodoje išvydęs savo brolio instaliaciją. Tai mane taip sujaudino: instaliacija buvo tobula, o aš taip didžiavausi savo broliu“, – sako menininkas.
Anot J.Sakalauskas, virtualaus koncerto skirto jo gimtadieniui kilo iš noro, kad ir virtualiai, pabendrauti su draugais ir gerbėjais. „Džiaugiuosi, kad turiu daug draugų. Esu palaimintas, kad turiu žmonių, kurie mane palaiko. Tai didžiulė gyvenimo dovana. Noriu pasidalinti savo džiaugsmu ir padovanoti šventę ne tik sau, bet ir kitiems. Noriu padainuoti ir padėkoti savo draugams, artimiesiems, kad jie yra kartu, kad manimi tiki. Kiekvienas gali padėti Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospisui. Kaip aukoti informacija pateikiama www.hospisas.lt
Šių metų vasario 11-oji mūsų hospiso bendruomenėje buvo gausu įvykių. Pasaulinę ligonių dieną mes prašėme Dievo palaiminimo, užtariant Gailestingumo Motinai.
Esu ten lankęsis ir mane šių ligonių situacija labai sukrėtė. Noriu jiems padėti. Sveiki žmonės linkę neapsikrauti svetimomis problemomis, apsimesti, kad ligonių nepastebi. Neignoruokime fakto, kad šie žmonės ištikti nelaimės ir bandykime padėti kuo galime. Būkime sveiki, laimingi ir jautrūs kito išgyvenimams“, – linki solenizantas J.Sakalauskas.
