Europos kovos su gimdos kaklelio vėžiu (GKV) savaitės proga vakar Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Lietuva be gimdos kaklelio vėžio". Konferencijos tikslas buvo aukščiausio lygio valstybės pareigūnus dar kartą supažindinti su šios problemos aktualumu mūsų šalyje, pateikti gerųjų pavyzdžių, kaip vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) kitose šalyse padeda ženkliai sumažinti sergančių moterų skaičių.
Konferenciją organizavo Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Baltijos imunoprofilaktikos asociacija ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacija. Renginį atidarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jo teigimu, mūsų visuomenė jau pamiršo skiepų naudą, o įvairios televizijos laidos besivaikydamos reitingų neigiamai atsiliepdamos apie skiepus dar labiau klaidina visuomenę. „Nors mums pavyko pasiekti aukštą imunoprofilaktikos lygį, tačiau Lietuvos imunoprofilaktikos sistemai kyla nauji iššūkiai. Neseniai savo komitete svarstėme, kad piliečiai gauna per mažai informacijos apie vakcinaciją ir jos būtinumą, bet kokiu atveju, mes turime prisiimti atsakomybę ir surasti būdų, kaip apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio", - sakė A. Matulas. Konferencijos pradžioje taip pat pasisakė ir Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. Anot jo, Pasaulio sveikatos organizacijos atliktame ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio naštos visuomenės sveikatai vertinime atskirose šalyse ir regionuose nurodoma, kad Lietuvoje sergamumas GKV yra vienas didžiausių iš visų šiaurės Europos šalių. Ši organizacija savo pranešime skelbia, kad GKV yra antras vėžys, plačiausiai pasaulyje paplitęs tarp moterų. Iš 500 000 pacienčių kiekvienais metais miršta 250 000 moterų, o beveik 99% GKV atvejų sukelia ŽPV, kuriuo užsikrečiama lytiniu keliu. „Jau įrodyta, kad sergamumo GKV vienas pagrindinių rizikos faktorių – žmogaus papilomos viruso infekcija", - teigė A. Klišonis. Jis pridūrė, kad vakcinacija yra ekonomiškai efektyviausia ir santykinai nebrangi visuomenės sveikatos intervencija, nepaisant to, kad šiuolaikinės patobulintos ar sukurtos naujos vakcinos yra brangesnės. Skiepijimas – viena iš užkrečiamų ligų kontrolės prioritetinių sričių Europos Sąjungoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2008 m. sausio 21 d. paskelbė rekomendacijas ES šalims dėl ŽPV vakcinos įvedimo. Siekiant geriausio skiepijimo efekto, rekomenduojama skiepyti paaugles mergaites iki lytinio gyvenimo pradžios nuo ŽPV, taip mažinant riziką moterims susirgti GKV. „Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, kitų ES šalių, jau įsivedusių skiepijimus nuo ŽPV, patirtį ir Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinavimo tarybos sprendimą, vakciną nuo ŽPV reikėtų laikyti antruoju prioritetu", - konferencijoje teigė Sveikatos apsaugos viceministras.
Pasak konferencijoje kalbėjusios Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profesorės Rūtos Nadišauskienės, gimdos kaklelio vėžys yra išgydoma liga, jei diagnozuojama ne per vėlai, tereikia tik pasinaudoti kitų šalių gerąja patirtimi ir ją pritaikyti mūsų šalyje. Savo pranešime R. Nadišauskienė kalbėjo apie gimdos kaklelio epidemiologiją Lietuvoje ir pasaulyje. „Lietuvoje GKV kasmet suserga apie 500 moterų, o nuo šios klastingos ligos kiekvienais metais miršta apie 250 moterų. Tokią situaciją lemia menkas mūsų piliečių sveikatos raštingumas, nes žmonės nebesiskiepija. Lietuvoje nėra tvirtos, aiškios politinės valios dėl skiepijimo nuo ŽPV, nėra vieno koordinuojančio centro, kuris būtų atsakingas dėl moterų skiepijimo ir patiktos, kurios metu galima būtų diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, trūksta ir finansavimo ne tik skiepams, bet ir žmonių švietimui", - sakė prof. R. Nadišauskienė. Jai savo pranešimu apie Lietuvos ir pasaulio sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio valdymo strategijas pritarė Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų docentė Daiva Vaitkienė. „Belieka tik apgailestauti, kad mūsų šalis nėra tarp tų 18 ES šalių, kuriose vakcina nuo GKV yra privaloma, tačiau nepaisant to, reikia labai intensyviai dirbti su visuomene ir medikais, šviesti juos, tikintis, kad ateityje lėšų vakcinacijai atsiras. Neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nei per dieną, nei per metus dar niekam nepavyko pakeisti. Kartu turėtume rūpintis ir patikros programų organizuotumu bei jų kokybe", - teigė D. Vaitkienė.
Renginyje savo pranešimą apie šeimos gydytojo vaidmenį kovoje su GKV skaitė ir Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profesorius Leonas Valius. „Šeimos medicinos institucija atlieka „vartininko" vaidmenį ir turi plačią klinikinę kompetenciją, tad jie yra toji pirminė grandis, kuri stengiasi užkirsti kelią GKV atlikdama ne tik pacienčių informavimą, bet ir onkocitologinių tepinėlių paėmimą", - sakė prof. L. Valius. Konferencijoje be minėtųjų pranešėjų pasisakė Kembridžo universiteto profesorė virologė Margaret Stanley. Pasak jos, vakcinos nuo ŽPV yra efektyvios ir saugios kovojant su GKV. „Yra keletas skirtingų vakcinų, kurių efektyvumas yra daugiau nei 90%, tad kiekviena valstybė turi nuspręsti, kurią vakciną naudoti atsižvelgdama į savo finansines galimybes", - kalbėjo virologė. Vilniaus universiteto profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Vytautas Usonis savo pranešime „ŽVP vakcina Lietuvos skiepų kalendoriuje" teigė, kad būtų idealu vaikus skiepyti nuo 12 metų nuo ŽPV. „Skiepų ekonominė nauda akivaizdi: mažesnis papildomų konsultacijų skaičius, mažesnis onkocitologinių tepinėlių ir onkologinių konsultacijų kiekis, mažiau lėšų reikėtų gydymui nuo GKV", - dėstė V. Usonis. Pasak ekspertų, šių skiepų įvedimas į Lietuvos skiepų kalendorių pirmaisiais metais kainuotų tik 4 mln. litų, nes skiepijimo apimtys didėja palaipsniui.
Konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos AIDS centro direktorius docentas Saulius Čaplinskas. Jo pranešimo tema buvo „Iššūkiai vykdant Lietuvos gyventojų skiepijimo programas". Anot, pranešėjo, norint, kad vakcinacija būtų iš tiesų veiksminga, reikalingas intensyvus ir kryptingas visuomenės švietimas. „Kai kurių šalių pavyzdžiai parodė, kad nors jose ŽPV vakcina buvo valstybės kompensuojama, tačiau neužtikrinus reikiamos komunikacijos apie vakciną, žmonės tiesiog nėjo ja skiepytis. Norint efektyvių rezultatų, reikia sukurti veiksmingų skiepijimo programų intervencijų sistemą", - teigė S. Čaplinskas.
Paskutinioji konferencijoje „Lietuva be gimdos kaklelio vėžio" pranešimą skaitė viešnia iš Slovakijos daktarė E. Murasakova. Ji susirinkusiesiems pasakojo apie Slovakijoje veikiantį vakcinų kompensavimo modelį. E. Murasakovos teigimu, naujasis prieš trejus metus pritaikytas modelis iš esmės pakeitė vakcinacijos jų šalyje procesą. „Pas mus tėvai gali rinktis: pasiimti iš vaistinės prastesnę nemokamą vakciną arba primokėti ir gauti pačią naujausią. Tokia sistema užtikrino pasirinkimo laisvę, tačiau jokių neigiamų vakcinų kainų pokyčių nesukėlė", - kalbėjo E. Murasakova.
Konferencijos pabaigoje buvo nutarta parengti rezoliuciją ir kreipimąsi į Seimą.
