Baikalo vandenys atrodo ramūs, tačiau vietinių gyventojų šis ežeras apgaubtas paslaptingomis istorijomis: ateiviai, antgamtinės galios, prakeikimai, netgi Jėzaus pasirodymas, rašo environmentalgraffiti.com. Bet ir be šių istorijų tai nuostabi vieta, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Baikalas yra giliausias pasaulyje gėlo vandens telkinys. Jo gylis siekia 1642 m. Kartu tai ir didžiausias gėlavandenis ežeras. Mokslininkai paskaičiavo, kad Baikalo ežere yra 20 % visos žemės ir 90 % Rusijos gėlo vandens. Jei staiga visas vanduo žemėje išdžiūtų, Baikalo ežero vandens mums pakaktų dar pusei amžiaus. Į Baikalą suteka 330 upių ir upelių, o išteka tik vienintelė Angara. Tad nenuostabu, kad šis ežeras vis dar didėja – kiekvienais metais po 2 cm.
Ežero vanduo – skaidrus lyg krištolas, tad galime stebėti tai, kas vyksta 40 m. gylyje.
2009 m. ežeras dar labiau patraukė visų dėmesį, kai šaltaisiais metų mėnesiais ant ledo pradėjo formuotis keisti apskritimai, matomi net iš kosmoso. Ateivių pėdsakai – pasirodė ne viena tokia nuomonė. Tačiau mokslininkai nustatė, kad tai iš ežero gelmių besiveržiančių metano dujų kūrinys.
Tačiau ufologams neverta nusiminti dėl žemiškos kilmės apskritimų ant ledo. Jie turi kur kas daugiau istorijų, pasakojančių apie ateivių pasirodymą Baikalo apylinkėse. 1982 m. ataskaitose rašoma, kad karinio jūrų laivyno narai apie 50 m. po vandeniu susidūrė su grupe nežemiškų būtybių. 3 narai per šį susidūrimą žuvo, dar 3 buvo sunkiai sužeisti.
Dar viena iš Baikalo paslapčių – pradingę jo vandenyse plaukioję nedidučiai laiveliai. 2011 m. čia pradingo 4 patyrusių asmenų įgulą turėjusi jachta. Netoli dingimo vietos yra vadinamasis Velnio krateris – didžiulis vandens sūkurys ežere, kuris galimai ir įtraukė laivą. Vietiniai tiki, kad tai vartai į pragarą.
