„Gimtadienis taip ir praėjo – nepasimatėme. Tai tokie pirmi metai, nes visada kartu kažką per gimtadienius nuveikiame. Kadangi jis dabar studijuoja Vilniuje, taip išėjo, kad jis savo gimtadienį paminėjo ir atšventė su drauge. Toks liūdesys užplūdo“, – portalui tv3.lt pasakoja G. Žemaitė.
Kaip teigia ji, paleisti savo vaiką ir leisti jam gyventi savo gyvenimą nėra lengva – pripratus, kad vaikas visada šalia, netgi keista atverti jo tuščio kambario duris.
„Sunku užeiti į tuščią jo kambarį ir, atrodo, kad visada visi namuose, o dabar staiga jo nėra. Praeitą savaitgalį jis negrįžo, girdėjau, kad ir kitą negrįš, nes draugės organizuoja jam staigmeną. Kita vertus, supranti, kad galiausiai turi toks etapas ateiti ir amžinai vaikų neišlaikysi kartu.
Ateina jiems laikas kelti sparnus ir gyventi savo gyvenimus, siekti savo tikslų. Aišku, aš tuo ir džiaugiuosi, bet kartu man ir liūdna. Ačiū Dievui, kad turime dar vieną mažiuką, su kuriuo galėsime dar ilgai gyventi. Tai tokia maža paguoda“, – šypteli moteris.
„Turbūt kiekvieniems tėvams šis etapas sunkus, kai supranti, kad vaikas namuose bus jau tik kaip svečias“, – priduria ji.
Nors ir liūdesio sūnui palikus namus buvo, Gerda tikina besidžiauginati, kad vaikas dar nenori kraustytis itin toli ir dar gali aplankyti – juk atstumas tarp Vilniaus ir Kauno nėra toks didelis.
„Markui puikiai sekasi – pačios studijos jam labai patinka ir labai džiaugiuosi, kad jis pataikė ir įstojo ten, kur nori ir tinka. Kol kas jis labai laimingas, man kartoja, kad jam lengviau nei mokykloje. Turbūt kai yra dalykai, kurie domina, požiūris ir motyvacija yra visai kita.
O apskritai jis nėra „vakarėlių liūtas“, dėl to man yra ramu. Aš juo pilnai pasitikiu ir kol kas, kiek žinau, studentiškų vakarėlių dar nebuvo. Jis daugiau pasakoja apie paskaitas. Džiaugiuosi, kad dar neplanuoja vykti su mainų programa į užsienį, tai visgi bus arčiau namų“, – sako pašnekovė.
Įžvelgia skirtumų
Paklausus, ar su sūnumi yra panašūs, moteris neslepia skirtumų pastebinti. Jų daugiausia charakteryje.
„Pamenu, kad aš studijų metais norėjau visur lėkti, ir studijuoti, ir studentauti. Aš buvau tokia ugningesnė, o jis ramesnio būdo. Bet labai džiaugiuosi, kad jis kreipia dėmesį į savo ateitį, ja rūpinasi.
Nes jei jis būtų tokio temperamento kaip aš, man tikriausiai būtų kiek baisiau, nes vis galvočiau, ką jis veikia ir kad tik ko nepridirbtų, – juokiasi „TV pagalbos“ vedėja. – Dėl to man labai ramu ir tikiuosi, kad Marko atveju tai negresia.“
O ar su sūnumi jie yra artimi? „Tarp mūsų labai stiprus ryšys ir didelis pasitikėjimas. Aš savo vaikus visada auklėju taip, kad leidžiu jiems pasirinkti tai, kas jiems patinka.
Noriu juos užauginti kaip savimi pasitikinčius žmones, kurie galėtų sau išsikelti aukštus tikslus, kurie būtų kiek nerealūs. Bet kaip aš visada sakau, tikslą reikia išsikelti iki kosmoso ir pasiekti jo tik pusę, nes tai vis vien bus daug ir žymiai geriau, nei to tikslo visai neturėti.
Visada paisau vaikų nuomonės, įsiklausau, turbūt dėl to toks stiprus tarp mūsų yra ryšys. Nėra jokių paslapčių, bendraujame itin atvirai. Esame lyg draugai ir manau, kad tai itin svarbu“, – kalba laidų vedėja.
G. Žemaitė dalijasi patarimu tėvams – svarbu ne tik „apšaudyti“ vaiką kritikos strėlėmis, bet ir suprasti juos, jų elgesį.
„Manau, kad ypač svarbu vaiką išmokyti priimti sprendimus pačiam ir negalvojant apie tai, ką kiti pagalvos. Auklėjimo būdas, manau, padeda vystyti stiprų ryšį su savo vaiku ir pasitikėjimą“, – kalba pašnekovė.
„Jei pabūni draugu savo vaikui, leidi jam suprasti, kad su juo esi tos pačios vertės, kad esame lygūs ir kad aš nesu viršesnė dėl to, kad esu mama. Manau, kad kuo daugiau būnant su vaikais kaip draugas, labai stiprini jų pasitikėjimą.
Net jei ir būna kokia nors nemaloni situacija, vaikas tada gali žinoti, kad tavo reakcija nebus labai baisi, kaip iš mamos pozicijos. Kad ir kas benutiktų, jis gali paimti ir išsakyti viską, kas slegia širdį. Tokiam santykiui reikia kartais būti draugu, o ne tėvu ir parodyti, kad vaikas nebus iškart sutryptas. Nes draugai visada pataria ir mes nebijome jiems nieko sakyti“, – teigia pašnekovė.
