Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
As nesuprantu tevu kodel jie neleidzia savo vaiku pas draugus ,pabuti linksmoja kompanijoje.Juk mes nesam mazi vaikai !!Juk kieikvienas pauglys nori truputi laisves.......
Labai įdomu paskaityti paauglių mintis. Pati turiu dukrą 14m.Nežinau ,būna ir pas mus visko,bet tikrai kas dieną girdžiu iš jos :Mama ,kaip aš tave myliu".Be apsikabinimų ir pokalbių (aišku, jau ne apie viską-bet juk ir aš turiu paslapčių) neįsivaizduoju savo gyvenimo- taip smagu apkabinti ,pabučiuoti užaugusį savo vaiką. Daug Jūsų pasisakymuose tiesos: tėvai bamba, liepia plauti indus,neleidžia to ir ano... Sutinku .Bet kai kartą susiginčijom su dukra, aš jos paklausiau: ar tu norėtum, kad tavo dukra taip pasielgtų? Iš jos šypsenos ir atsakymo "aišku nea", supratau, kad elgiuosi teisingai. O jai liko pamąstyti ir padaryti išvadas. Patikėkite, nei viena mama nenori savo vaikams blogo ir visos jos nori Jus matyti laimingus - ne tik dabar, o ir tolimoje ateityje.Dėl to tikriausiai sunkus ir atsakingas tas laikas - ne tik Jums, brangieji, bet ir mums. Patikėkite...
Tai va man 14 metu. Tewai isiskyre, gyvenu su mama, su teciu susitinku kiekviena savaite po 1 karta. Tetis verslininkas, mama psichologe... Taip galiu pakartoti ji PSICHOLOGE. Baisu...Jeigu ant kompo pamato kraujo is karto liepia istrinti ta zaidima. Stai pries menesi ji ismete visus mano pc cd, nors uz juos buwau paklojes normalia sumele :). Neleidzia vaikcioti su draugais po 3 arba daugiau nes tai jos nuomone yra "chebra". Tipo su chebrom vaikscioti neglaima. Pagal mama reikia tureti 1-2 draugus ir uztenka. Nors as turiu ju 100 :). Sakau ejnu su panom i kina, sako vel po to man blogas busi kaj su panom prasidesi... Bet po daugelio metu ismokau apgaudinineti... Sakau ejnu su klasioku i kina, sakau kad kinas komedija grysiu tada ir tada... :) Tiesiog wa parasiau sawo padeti... :)
mano gyvenimas palyginti su cia pasireiskusiu puse velnio. bet didziausias skrtumas tai elgiasi ne mano tevai o mociute kuri gyvena kartu.gauni truputi pinigu ir uz tuos grasius turiu buti miss tobulybe bet be tu pinigu butu striuka ji pastoviai moralizuoja o mano laikais nebuvo mados... fee ji mano kad yra teisi elgiasi nelogiskai ir pati reikalauja tokio elgesio is musu pvz jei iseini is kambario isjunk kompiuteri is visur kur tik imanoma pastoviai mane lygina su zmonemis kuriu nekenciu kuria pasakas pvz kad nuo nagu lako nukris nagai nuo blakstienu tuso apaksi nekenciu tokiu nesamoniu
mes kitu nekankinam
Pasakymas kaip pasakymas :) Bet juk nebutina to siekti :)))
Tęsis tiek kiek tęsis. Nekalbu apie tai, jog šoku per tarpeklį ir negalvoju peršoksiu ar ne. Kalbu apie paprastus dalykus.
Bet man labai įstrigo vienas pasakymas: - žmogus pirmąją pusę gyvenimo elgiasi taip, kad sugadintų likusiąją.
:)
Bet man labai įstrigo vienas pasakymas: - žmogus pirmąją pusę gyvenimo elgiasi taip, kad sugadintų likusiąją.
:)
"...tu darai viską kas šauna į galvą negalvodamas apie pasėkmes..."
Ir kiek ilgai tai gali testis? :))
Ir kiek ilgai tai gali testis? :))
niekas niekada nesupras paauglių, jie patys tarpusavyje susitvarko kuo puikiausiai ir be tėvų pagalbos.
taip, tėvai buvo paaugliais, tačiau jie retai tai prisimena kai mus bara dėl jiems atrodančio blogo mūsų poelgio, bet ir tai, laikai keičiasi ir paaugliai dabar kitokie, nei buvo tėvų laikais.
kartais taip norisi grįžus namo papasakoti ką iš tikrųjų veikei, o ne pastoviai meluoti. tačiau visi žinome kuo tai galėtų pasibaigti, todėl meluojame net neraudonuodami, o kas daugiau belieka?...
jei tėvai sužinotų, pamatytų ką šiuolaikinis jaunimas veikia laisvalaikiu mažų mažiausiai pakrauptų.
laukiu tos dienos kada tapsiu pilnamete ir ramia sąžine tėvams galėsiu papasakoti apie tai, koks iš tiesų žmogus buvau ir ką veikiau, nebijodama, jog susilauksiu bausmės ar panašiai.
kartais atrodo, jog tėvai įtaria ką veiki, bet tikriausiai bando save nuraminti tokiomis mintimis, kaip: - ne, ji taip negalėtų, ji, juk ne tokia!... - tame ir esmė, jog mes ne tokie, kokius mus įsivaizduoja esant tėvai...
tačiau, kad ir kas bebūtų aš džiaugiuosi paauglyste, nes tai patys įdomiausi ir įsimintiniausi metai gyvenime, reikia turėti ką atsiminti!
paauglystė yra tas dėl ko verta gyventi, nes kai būni vaikas tu tegalvoji apie žaidimus, o kai išaugi iš paauglystės gyvenimas tampa rutina... darbas, šeima ir pan. paauglystė, tai pats gyvenimo džiaugsmas, tu darai viską kas šauna į galvą negalvodamas apie pasėkmes. kaip sakoma paauglystė - kvailyste :) per ją patiri daugiausia išgyvenimų, bei jausmų :) tiesą pasakius, aš net nenoriu, kad paauglystė baigtųsi, juk bus nebeįdomu :( bus vien monotonija, rutina, atsakomybė ir pan... reikia džiaugtis kiekviena minute!! ^.^
aš išmokau, jei tėvai pyksta ar kažką aiškina, o tavo nuomonė kitokia, aš tyliu, išklausau, galvoju tegu, tegu paaiškina, apsimetu gerute, bet po to vis tiek padarau savo :D leiskite tėvams pasijusti viršesniems, tada jie ir geresni pasidarys :) o po to darykite savo! ;DD tai iš ties padeda :) na ką gi, sėkmės "kovojant" su tėvais ;DD
Dėkoju už dėmesį :)
taip, tėvai buvo paaugliais, tačiau jie retai tai prisimena kai mus bara dėl jiems atrodančio blogo mūsų poelgio, bet ir tai, laikai keičiasi ir paaugliai dabar kitokie, nei buvo tėvų laikais.
kartais taip norisi grįžus namo papasakoti ką iš tikrųjų veikei, o ne pastoviai meluoti. tačiau visi žinome kuo tai galėtų pasibaigti, todėl meluojame net neraudonuodami, o kas daugiau belieka?...
jei tėvai sužinotų, pamatytų ką šiuolaikinis jaunimas veikia laisvalaikiu mažų mažiausiai pakrauptų.
laukiu tos dienos kada tapsiu pilnamete ir ramia sąžine tėvams galėsiu papasakoti apie tai, koks iš tiesų žmogus buvau ir ką veikiau, nebijodama, jog susilauksiu bausmės ar panašiai.
kartais atrodo, jog tėvai įtaria ką veiki, bet tikriausiai bando save nuraminti tokiomis mintimis, kaip: - ne, ji taip negalėtų, ji, juk ne tokia!... - tame ir esmė, jog mes ne tokie, kokius mus įsivaizduoja esant tėvai...
tačiau, kad ir kas bebūtų aš džiaugiuosi paauglyste, nes tai patys įdomiausi ir įsimintiniausi metai gyvenime, reikia turėti ką atsiminti!
paauglystė yra tas dėl ko verta gyventi, nes kai būni vaikas tu tegalvoji apie žaidimus, o kai išaugi iš paauglystės gyvenimas tampa rutina... darbas, šeima ir pan. paauglystė, tai pats gyvenimo džiaugsmas, tu darai viską kas šauna į galvą negalvodamas apie pasėkmes. kaip sakoma paauglystė - kvailyste :) per ją patiri daugiausia išgyvenimų, bei jausmų :) tiesą pasakius, aš net nenoriu, kad paauglystė baigtųsi, juk bus nebeįdomu :( bus vien monotonija, rutina, atsakomybė ir pan... reikia džiaugtis kiekviena minute!! ^.^
aš išmokau, jei tėvai pyksta ar kažką aiškina, o tavo nuomonė kitokia, aš tyliu, išklausau, galvoju tegu, tegu paaiškina, apsimetu gerute, bet po to vis tiek padarau savo :D leiskite tėvams pasijusti viršesniems, tada jie ir geresni pasidarys :) o po to darykite savo! ;DD tai iš ties padeda :) na ką gi, sėkmės "kovojant" su tėvais ;DD
Dėkoju už dėmesį :)
oj bliamba cia paskaicius tj tikraigaila man wisu situ zmoniu.mano tevai tai tik kartais pabamba bet ir as jiems atgal litanijas apie ju gyvenima prikisu ir tik pazwengiu ;DD
siulyciau ir jums i wiska ne taip rimtai ziuret ;DD
wiska juokais nuleiskit ir bus jum patiem geriau ;DD
siulyciau ir jums i wiska ne taip rimtai ziuret ;DD
wiska juokais nuleiskit ir bus jum patiem geriau ;DD
REKLAMA
REKLAMA
Genovaitė Petronienė Bončkutė: Kodėl paaugliai kankina save ir kitus?