„Kačių stalas“ – naujausia Michaelo Ondaatje knyga; tam tikra prasme tai – žmogaus brendimo ir kaitos istorija. Istorija apie tai, kaip vaiko kelionė vandenynu tampa kelione į suaugusiųjų pasaulį. Tai – ne autobiografija, tačiau kai kurie pagrindinio veikėjo gyvenimo įvykiai sutampa su išskirtiniais autoriaus gyvenimo faktais: plaukimas laivu iš Šri Lankos į Angliją, paskui – iš Anglijos į Kanadą...
Romane berniukas, pramintas Maina, t.y. Varnėnu, leidžiasi į didžiausią savo gyvenime kelionę. Kelionę į Angliją, o drauge – į kitą, europietišką, pasaulį. O jam tik vienuolika metų. Pasodintas prie „kačių stalo“ – toliausiai nuo kapitono stalelio, pačioje neprestižiškiausioje vietoje, – jis įgyja neįkainojamos gyvenimiškos patirties.
Stalo kaimynai – vienas už kitą ekscentriškesni: ponas Mazapa groja laivo orkestre ir moko Mainą ir jo draugus muzikos ir gyvenimo; panelė Lasketi vaikštinėja po denį su liemene, kurios kišenės prikimštos gyvų karvelių; ponas Danielsas laivo triume turi sodą ir nenuleidžia akių nuo Mainos pusseserės, o ši nesiteikia su juo net pasisveikinti, nes gražuolę Emilę kur kas labiau domina Sunilas, Haiderabado Išminčius iš „Janklos“ trupės… Tačiau didžiausią smalsumą berniukams kelia paslaptingas kalinys, išvedamas pasivaikščioti mėnesienoje su antrankiais...
Laivas „Oronsėjus“ – savotiško lengvai pamišusio pasaulio modelis, į kurį patekę vaikai į krantą išlips daug vyresni.
