Garsenybės mėgo linksmus vakarėlius, kur alkoholis liedavosi laisvai, tačiau jų atsisakė vardan šeimos. Alkoholiui jie tarė griežtą „ne“ prieš kelis metus ir laikosi šios nuostatos iki šiol.
Įklampino profesija
Dainininkė Nijolė visuomet atvirai kalba apie savo pasirinkimo motyvus ir kelią link to.
„Kalbu garsiai apie tai, nes daug kam padėjau. Daug kam mano istorija buvo pavyzdys. O padėti yra labai smagu“, – sako Nijolė.
Atlikėja prisipažino, kad į alkoholio liūną ją įklampino profesija, pomėgis linksmintis ir nesibaigiantys vakarėliai.
„Mums atlikėjams alkoholis nekainuoja. Visi užsakovai visada siūlo išgerti. Jei būtų reikėję mokėti, kažin ar būčiau tiek gėrusi“, – dabar juokauja Nijolė.
Vakarėliai būdavo dažni. Ir nors Nijolė ne kartą bandė susiimti, bet duotų sau pažadų taip ir nepavykdavo ištesėti.
„Pažadėdavau sau ir neištesėdavau. Po vakarėlio sakydavau „mėnesį negersiu“, bet ateina savaitgalis ir vėl vakarėlis“, – atvirai kalba jauna moteris.
Pasak atlikėjos, išgėrusi ji būdavo konfliktiška, pikta. Ne kartą dėl išgėrinėjimų pykosi ir su vyru. Nijolė pripažįsta, kad, jei nebūtų metusi alkoholio, jiedu tikrai būtų išsiskyrę.
Padėti išbristi iš alkoholizmo liūno Nijolei padėjo dukrelė. Ji prisimena, kad didžiausia savigrauža apimdavo kitą dieną po vakarėlio, kai prašydavo mamos, kad pabūtų su dukrele, nes jai siaubingai skaudėdavo galvą.
„Visų pirma gyveni dėl savęs. Ir turi pirmiausia bijot dėl savęs. Nes gali prarast savo gyvenimą, savo vaikus. Nebūtina pasiekti visišką dugną, kad suprastum, dėl ko verta gyventi“, – sako N. Pareigytė-Rukaitienė.
Svarbiausia tai, kad Nijolė sustojo laiku. Ji pripažįsta, kad tai nebuvo lengva: „Aš pusę metų ruošiausi tai dienai, kai visai atsisakysiu alkoholio. Daug skaičiau apie tai, kas yra alkoholis, kaip jis veikia organizmą, kas būna atsisakius.“
Atsisakyti priklausomybės jai padėjo ir psichoterapijos kursas. Vis tik svarbiausiu faktoriumi kovojant su alkoholizmu Nijolė įvardina sąmoningą norą: „Niekas nepadės, jei pats nenorėsi. Turi suprasti, suvokti ką ir dėl ko darai. Aš norėjau būti pavyzdžiu vaikui. Ir esu.“
Dabar Nijolė yra laiminga, kupina energijos ir džiaugiasi, kad vis daugiau draugų seka jos pėdomis.
Prarado kūdikį
Išgarsėjusi būdama vos 19-os metų, Džordana savo gerbėjus džiugina jau daugiau nei 30 metų.
Nors atlikėja ant scenos yra lipusi tūkstančius kartų, pripažįsta, kad kiekvienas koncertas jai labai svarbus, todėl prieš juos neretai apima jaudulys.
Pasak Džordanos, visgi pats geriausias vaistas sumažinti nerimą ir atsikratyti blogų emocijų yra pati scena.
Scenoje moteris matoma nuo 1986-ųjų, kuomet „Lituanikos“ festivalyje debiutavo kartu su grupe „Impulsas“. Vėliau moteris buvo pakviesta prisijungti prie grupės „Nerija“. Lietuvai Džordana atstovavo ne viename festivalyje užsienyje, pelnė gausybę apdovanojimų, gastroliavo po Europą.
Išleidusi pirmąjį albumą „Nemylėjau tavęs“, atlikėja pavergė visos Lietuvos klausytojų širdis ir jų nepaleidžia iki šiol. Nuoširdumas, ryškumas, jautrios ir įtraukiančios dainos, visiškas atsidavimas scenai bei publikai ir išskirtinė gyvenimo istorija, ryžtas – būtent tai lėmė neblėstantį Dž. Butkutės populiarumą.
„Scenoje visada siekiu tik geriausio rezultato. Nesvarbu, kokia nuotaika, kokios aplinkybės, man svarbiausia publika. Kai ji gerai priima atlikėją, šiltai reaguoja į dainas, tai vienintelis receptas, kuris išjungia visas kitas emocijas ir pojūčius. Lieku tik aš ir publika. Vykstant koncertui, pamirštu viską, kas yra už scenos ribų, – gyvenu tik tuo, kas vyksta. Galiu drąsiai teigti, kad scena – geriausias vaistas esant bet kokiai savijautai“, – atskleidžia charizmatiškoji Džordana.
Vis dėlto vienas didžiausių smūgių atlikėjai buvo 2016-aisiais: mirus jos mamai, Džordana vis tiek neatšaukė savo koncertų. Praėjus vos keturiems mėnesiams po motinos mirties, mirė jos tėvas.
Kokia yra šlovės kaina, Džordana žino kaip niekas kitas, kuri dėl alkoholio netgi prarado kūdikį.
Jai pakilti iš pačios tikriausios duobės padėjo tik stebuklas – taip ji vadina meilę dovanojusį ir iš alkoholizmo liūno padėjusį išlipti vyrą Elegijų.
„Pilni stadionai gerbėjų, o paskui tyla, išsiskyrimas su grupe, kūdikio netekimas, viskas vienu metu, viskas susidėjo į krūvą. Atėjo suvokimas, kad aš niekam nereikalinga. Susinervinau – išgėriau, praradau kūdikį – išgėriau, paskui sveikatą reikia pataisyti – išgėriau…“, – kelią žemyn prisimena Džordana. „Vienas didžiausių žingsnių man buvo pripažinti sau ir kietiems, kad taip, aš, Džordana, esu alkoholikė“, – atviravo moteris.
Atsispyrus nuo to, galima buvo kilti į viršų. Džordana visiškai alkoholio nevartoja jau daugiau nei 8 metus, net vestuves su Elegijumi atšventė be alkoholio. „Dabar viską matau kitaip“, – sako atlikėja.
Atsibodo beprasmybė
Samas – žinomas Lietuvos muzikantas, grupės „Bix“ narys, televizios laidų prodiuseris. Jau virš 20 metų nerūkantis ir daugiau nei dešimtmetį visiškai nevartojantis alkoholio muzikantas sako, kad dabar nė už ką negrįžtų prie seno gyvenimo būdo.
„Man tai nebeįdomu. Pasaulyje yra šimtai tūkstančių geresnių būdų atsipalaiduoti“, – tikino jis.
Paklaustas apie pokyčius gyvenime, atlikėjas prisipažino, kad gyvenime daug eksperimentavo su savimi: „Pavyzdžiui, studijų laikais buvau vegetaras. Iš principo pasisakiau prieš žudymą. Tačiau tais laikais pakankamai daržovių nebuvo, net bananas buvo stebuklas.
Tad studijuodamas Šiaulių universitete valgydavau tik bulvių košę, burokėlius ir dar tai, ką nemėsiško rasdavau valgykloje. Prisidirbau taip, kad išbyrėjo dantys. Dėl medžiagų trūkumo pradėjo lūžinėti. Kandi duoną – ir gabalas danties iškrenta be jokio skausmo. Tada supratau, kad gal reikia „rišti“.“
Laikui bėgant Samas atsisakė ir žalingų įpročių: „Pirmiausia mečiau rūkyti. Pamenu, 1993 metais grįžome iš didelio turo po Prancūziją su grupe. Tada ganėtinai „nusitūsiau“ – visą laiką kelyje, cigaretė, alkoholis, rokenrolinis gyvenimas.
Grįžau ir supratau, kad reikia kažkaip atsigauti. Nusprendžiau mesti rūkyti, nors rūkiau ilgokai, kokius dešimt metų – mokyklos, armijos, studentavimo, muzikavimo laikais. Iškart metęs daugiau niekada nebegrįžau prie to.“
Prieš dešimtmetį Samas visiškai atsisakė ir alkoholio. Kaip pats pasakoja, viena pagrindinių paskatų mesti – jam atsibodusi toji beprasmybė.
„Alkoholis yra toks dalykas, kurio žmogus niekada nenugalės. Šioje kovoje jis visą laiką pralaimi. Pribrendau ir supratau, jog tai niekur neveda, visiškas laiko švaistymas.
Jei dabar vėl išeičiau „į trasą“, sutikčiau tuos pačius geriančius žmones, jie kalbėtų lygiai apie tą patį, viskas baigtųsi lygiai tuo pačiu. Nieko naujo. Na, nebent rasčiau kokį vieną naują prisijungusį“, – juokėsi vyras.
Muzikantas teigia, jog faktas, kad nebevartoji alkoholio, piktajai visuomenei tampa pretekstu iš tavęs pasišaipyti ir bandyti sugrąžinti „į kelią“: „Visi turi būti kaip avinai, kilnoti tą pačią „čierką“. Jei to nedarai, vadinasi, esi raupsuotas arba tau su sveikata kas nors blogai.
Absurdas, bet dažniausiai tie, kurie nori išsigydyti nuo alkoholizmo ar šiaip mesti gerti, dažnai priversti galvoti, kokius pasiteisinimus sakys prie stalo, kai visa giminė baubs: „gerk!“ Tada teisinamasi, kad gydytojai uždraudė gerti, o ne tuo, jog pats apsisprendei.“
Anot pašnekovo, šiandien sunkiausia yra išmokti išgirsti save, kadangi mus supa begalinis triukšmas: „Šis triukšmas baisus. Turiu omenyje ne tai, jog mašina pro šalį pravažiuoja, tačiau psichologinį triukšmą. Vien ką reiškia „feisbukas“ – tai yra toks triukšmas, košmaras, kurį reikėtų uždaryti kuo greičiau.
Tas triukšmas neleidžia išgirsti, ko reikia tavo organizmui. O juk jis tai geriausiai žino – mūsų molekulės jau daugiau nei 13 milijardų metų mokosi gyventi, tad jos tikrai supranta, ką daro. Pažiūrėkite, kiek ši civilizacija turi įvairių alergijų – pusė pieno nebegali gerti, pusė to ar to nebegali daryti... Vadinasi, kiekvienas žmogus turi surasti save. Laikytis tik esminių principų – nepersivalgyti, nepadauginti saldumynų, neprisigerti, nedaryti nesąmonių“.
Vyras priduria, jog tam, kad visuomenėje daugėtų sąmoningų ir sveikų žmonių, turime garsiai apie tai kalbėti, rodyti sąmoningus pavyzdžius ir gerbti tuos, kurie pasiryžo keistis.
