Nepaisant to, vieni renginį kritikavo, o kiti – atvirkščiai – pamatė kitą M.A.M.A pusę ir į renginį žiūri kaip į idėją gyventi ateityje.
Apie tai socialiniuose tinkluose pasisakė kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano.
„Čia mes su Adomu atsiėmėm M.A.M.A pernai.
O ką daryti šiemet?
Galim pagauti Martyną Tylą ir pakarti už ausų prie vartų į „Žalgirio“ areną.
Dar galim pažiūrėti, kaip pirmą kartą realiame gyvenime suveikė covid-19 paso koncepcija. Visi dalyvaujantys testavosi ir turėjo 48 valandų duomenis. Tai ir yra tas pasas. Būtų naudinga ir svarbu išanalizuoti viską profesionalams ir remiantis gauta informacija reguliuoti karantino pakeitimus. Gal greičiau grįšim prie renginių.
Tai siūlau be pykčių, kerštavimų, kaltinimų ir t.t.
Martyną pakarkim.
O M.A.M.A šiais metais, galbūt, buvo daugiau nei apdovanojimai. Gal tai kelias, kuriuo eis renginių organizavimas ateityje. Nes tas f.... covidas niekur nesitraukia…“ – rašė jis.
Panašios nuomonės buvo ir Fausta Marija Leščiauskaitė, kuri teigė, kad ant paties renginio ir jo organizatorių nepyksta. Atvirkščiai, ji taip pat mato tokį testavimą kaip kelią greičiau grįžti į gyvenimą.
„Žmonės piktinasi apdovanojimais. Kas kviečia policiją, kas rašo į portalus, kas į feisbukus. Deda nuotraukas, pyksta, niršta, kaltina.
Ir aš juos suprantu. Jie negali susitikti su artimais, negali nueiti į restoraną, negali pasiklausyti gyvo koncerto ar nueiti į teatrą, negali susirinkti švęsti – labai daug ko negali ir keistai man skamba tie, kurie tvirtina, kad anokie čia suvaržymai – galima visko į valias. Na, ačiū, kad į tualetą pasėdėti dar ramiai nueiti galima, tikra laisvė, dėkoju, kai trėmė Sibiran, juk šikt į vieną lauką suvarydavo, o čia štai kokie mes ponai. Ačiū.
Ne, nelyginu trėmimų su karantinu, čia tiems, kurie skaito, mato špygą ir smegenys kaip špyga.
Bet aš nepykstu. Nepykstu ir nesipiktinu – bent jau ant grupių, dainininkų, organizatorių. Kaip skelbiama, visi susirinko ištestuoti ir man tai atrodo nebloga ateities gyvenimo idėja. Gyventi ir testuotis, gyventi ir skiepytis. Ko tik reiks – bet gyventi.
Ant ko aš pykstu – ir manau pyksta dauguma pykstančių – tai ant nelygybės ir dvigubų standartų, kurie nuo pat pirmojo karantino pradžios išdraskė nervus ir viltis.
Nes jei galima rengti apdovanojimus su krūva išsitestavusių žmonių, tai su daugiausiai prieš 24 valandas padarytu testu turėtum patekti į restoraną, sporto salę, baseiną, teatrą, festivalį ir net šeimos balių.
Testai nėra šimtu procentų tikslūs, blablabla. Šioje situacijoje matoma, kad niekas neveikia šimtu procentų. Veiktų tik absoliučiai visuotinis užsidarymas namuose, be galimybės išeiti niekur, net į balkoną, jei jis per arti kaimyno, o dauguma jų per arti. Bet taip nebus. Taigi, šimtaprocentinio veikimo nėra ir nebus niekur. Yra tik susirgimo apimčių valdymas.
Žmonės nesuprato, kodėl negali dirbti masažistas, bet gali kosmetologas. Kodėl parduotuvėse grūstis, o jie negali sportuoti salėje. Kodėl drabužių parduotuvės, turinčios lauko įėjimą, gali dirbti, bet lauko įėjimą turintys restoranai - ne. Ir taip toliau, ir taip toliau. Ir tik todėl, kad žmonės pavargę ir supriešinti, kaltinimai plaukia tiems, kurie gali nors šiek tiek gyventi.
O Veryga lai netrina rankelėmis, nes nors ant dabartinės valdžios krenta nepasitenkinimas ir kritika - teisėti - tą šūdą, kurį jis voliojo, pralenkti būtų sunku.
Vienaip ar kitaip, žmonės pervargo. Žmonių psichologinė būklė yra labai bloga. Mano irgi“ – rašė ji.
