Liūdesio neslėpė ir žinomi Lietuvos veidai, pirmadienio vakarą garsenybės dalijosi jautriais įrašais ir prisiminimais.
„Skauda taip lyg mylimoji degtų ant laužo“, – palygino režisierius Oskaras Koršunovas.
Viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis negalėjo patikėti, ką mato, ši žinia ji paveikė: „Liūdna taip, lyg degtų kaimyno kiemas, o tu nieko negalėtum padaryti. Taip, aš nesu labai lietuviškos natūros – man svarbu kaimynai. Nuo vaikystės svajojau aplankyti Noterdamo katedrą – pasakose aprašytą, filmuose išrodytą, knygose išskaitytą.“
Laimei vyrui pavyko, katedrą jis matė begalę kartų: „Kaskart žiūrėdavau į ją susižavėjimo kupinomis akimis. Džiaugiuosi, kas spėjau parodyti ir mamai. Žiūriu dabar tiesioginę transliaciją ir negaliu patikėti. Pasakos, filmai, mitai ir romantika – šiandien sudegė, virto pelenais. Net matau besiblaškantį liepsnose kuprių... Paryžius nebebus toks, koks buvo. Bent man – tai tikrai.“
Apie tragišką įvyki taip pat pasisakė ir žinomas lenktynininkas Benediktas Vanagas: „Dakaras Dakaru, bus dar jų. Bet kai pamatai, kad dega Notre-Dame katedra Paryžiuje, pastatyta 1345 metais, apima negeras jausmas.“
Vyrui į akis krito JAV prezidento Donaldo Trumpo vieši patarimai kad gaisrui užgesinti galima būtų pasitelkti skraidančius vandennešius ir kad gaisrą gesinti reikia greitai.
„Prancūzai, žinoma, to nežino“, – pašiepė Benediktas.
Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep į tragediją pažvelgė kitu kampu ir pavadino tai nauju istorijos vadovėlių skirsniu: „Koks keistas jausmas, kai nevalingai bandai atnaujinti naujienų srautą ir supranti, kad esi liudininkas naujo istorijos vadovėlių skirsnio.
Budo pavasaris. Vėlyvą pirmadienio vakarą sudegė dalis šio pasaulio širdies. Žmonės liūdnai stebėjo po kojomis smilkstančią smailę. Rytojus buvo kitoks.“
Juvelyrė Jurga Lago tragediją palaikė istorine, beveik tūkstantį metų stovėjusios Dievo Motinos katedros pabaiga: „Čia dega XII amžiaus Dievo Motina – krikščioniškos kultūros šedevras. Notre Damme – statyta du amžius, išgyvenusi kone tūkstantį metų – iki šiandienos, 2019-ųjų balandžio 15 dienos. Didžiosios Velykų savaitės pradžia jai tampa istorine pabaiga.“
Moteris ne juokais piktinosi: „Prancūzijoje nuo metų pradžios suniokotas rekordinis skaičius krikščionių simbolikos bažnyčiose. 47 atvejai: kryžiai, skulptūros, interjerai. Visi politkorektiškai tyli. Visi modernūs. Ar tokia mūsų modernybė?
Man tai primena kvailo, išlepusio ir vargo nemačiusio sūnaus elgesį: kai po seno tėvo mirties išmetamas senas ‘šlamštas’: deginamos knygos. Liepsnos suryja senus rankraščius – tokios vertės, kiek jaunuolis skaičiuoti nemoka. Iš nežinojimo, iš neatsargumo, iš apsileidimo? Iš nekultūros tampama ubagu!“
„Euroremonto karta esame. „Europos saulėlydis“ – sako mano pažįstamas, stebėdamas TV žinias ir panašus šitas vakaras į tokį romantišką šiltą pavasario vakarą, kokių čia jau buvo tūkstančiai. Ir bus. Tik mūsų neliks ir kai visi išeisim, šiandiena liks raudonai pažymėta visuose kalendoriuose. Nemokėjom pastatyti, bet kad net nebesugebam išsaugoti, ką protėviai paliko. Tuo mūsų kartos bus garsios. Tokią Europą paliksim savo vaikams“, – jautriai rašė moteris.
Viktorija Siegel pasakojo, kad su šeima po Šv. Velykų planavo nuvažiuoti iki Paryžiaus savaitgaliui ir pasigrožėti pavasariu kvepiančiu miestu: ,,Taip pat ir prie lankytinų vietų, kaip visada, jau ne kartą matytą ir aplankytą Notre-Dame katedra. Nors Nicole dar maža ir nelabai prisimins užaugusi šias keliones, tačiau vistiek norėjosi parodyti katedrą ir jai. Deja, nespėjome."
Moteris neslėpė liūdesio: ,,Tokios, kokia buvo prieš tai, mes jos jau niekada nepamatysime, apie tai, kas įvyko šiandien sunku kalbėti, tai nėra tiesiog sudegęs paveikslas ar knyga, tai istorijos, religijos ir kultūros paveldas, ko gero, brangiausias ir vertingiausias, kokį turėjo Prancūzija. Apie katedrą rašoma vadovėliuose, pasakose, rodoma filmuose.
Tiesiog sunku suvokti, kaip su šiuolaikinėmis technologijomis, galimybėmis viso Paryžiaus, ir jo apylinkių, ugniagesių komandos nesugebėjo suvaldyti ir užgesinti šio siaubingo gaisro? Paryžius prarado savo širdį, sunku patikėti tuo, kas nutiko šiandien. Ir aš esu labai laiminga ir džiaugiuosi, kad per savo gyvenimą spėjau net du kartus grožėtis Šv. Dievo Motinos katedra Paryžiaus mieste."
