Lietuvoje baigiasi gandrų vasara. Paklusdami biologiniam ritmui ilgakojai jau atsisveikina su mūsų šalimi.
Į žiemavietes gandrai pradeda keliauti nuo rugpjūčio vidurio, o apie Šv. Baltramiejų, rugpjūčio 24-ąją, jų Lietuvoje beveik nelieka.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nors žinoma, kad gandrų išskridimui skirta Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, iš tiesų tai yra tarsi šių paukščių išlėkimo pabaiga. Po Baltramiejaus dienos neišskridę pasilieka tik sužaloti, neišsivystę ar ligoti gandrai, kurie be žmonių malonės nesulauks pavasario.
Ornitologų duomenimis, Lietuvoje peri maždaug 11–13 tūkstančių gandrų porų.
Tikslius duomenis, kiek šalyje perėjo baltųjų gandrų porų ir kiek buvo išauginta jauniklių, Lietuvos ornitologų draugija paskelbs rudenį. Paprastai lizduose vidutiniškai užauga po du jauniklius. Ypač palankiais metais neretame lizde būna trys ar keturi gandriukai, kai kuriuose – net penki.
Lietuvos gandrų populiacija didelė, pagal tankumą turbūt vienintelė tokia visoje Europoje. Mūsų gandrai keičiasi, labai sparčiai reaguoja į aplinkos, net į žmonių elgsenos pokyčius. Jie vis dažniau lizdus ima sukti patys, o kažkada tokių lizdų buvo tik apie 20 proc. Tam naudoja elektros stulpus. Pastebėta ir nauja tendencija – lizdai „grįžta“ ant stogų ir į medžius. Gandrai pasitiki žmonėmis, todėl prarado baimę ir lizdus suka prie pat trobų, maistą renka pakelėse ar šmirinėdami tarp laukuose dirbančios technikos ir žmonių.
Ypatingas Lietuvos gandrų gyvenimo pokytis, kaip sakė S. Paltanavičius, – vis dažnesni „geros kaimynystės“ atvejai. Gandrai nėra labai draugiški savo gentainiams. Prieš 50 metų visi žinojo, kad nuo vieno gandro lizdo iki kito būna ne mažiau kaip kilometras. Priešingu atveju tarp paukščių kyla žiaurios grumtynės. Jų metu sudaužomi kiaušiniai, užkapojami jaunikliai ir net sužeidžiami ar pribaigiami suaugę gandrai.
Gandrų kelionių maršrutai skirtingi. Mūsiškai paukščiai paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus, pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Jie kelias dienas čia apsistoja ir poilsiauja. Po to jų kelias veda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajaus pusiasalio, kur paukščiai dar kartą apsistoja ilsėtis.
Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia jau lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka du tris mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8–10 tūkst. kilometrų.
