Gražuolės Gabrielės Kasakaitytės (21) gyvenimą stipriai pakeitė „Muzikos akademija“. Iki šiol besimėgavusi jaukiu bendravimu su draugais, šiandien Gabrielė jau išmoko atlaikyti apkalbas ir kritiką. Aksominio balso ir gilių akių savininkė kalba apie savo gyvenimą, konfliktus ir Šiaulius – ar tikrai šis miestas yra „geziukų“ sostinė?
Kaip reaguoji į vertinimus, kad esi gražiausia projekte?
O Šorena kur dingo (juokiasi)? Tai ką, man dabar sakyti, kad esu labai graži (juokiasi)? Šorena yra gražiausia.
„Muzikos akademijos“ dalyviai neslepia, kad jūsų kompanijoje jau susidarė grupuotės. Ar tai tiesa?
Taip. Paprasčiausiai su vienais daugiau bendrauju, su kitais mažiau. Manau, tai matosi scenoje.
Kaip sutari su Marta, kuri tave pavadino „gudria lapute“?
O, Dieve. Aš tikrai įsižeidžiau po jos pasisakymų, nes nemaniau, kad žmogų taip lengva ranka galima „nurašyti“. Ji apie mane susidarė gudrios tylenės įspūdį vien dėl to, kad aš nesikišu į jų apkalbas ir intrigas, tyliu. Bet aš toks žmogus, noriu laikytis neutraliai, nesipykti, atsiriboti. Anksčiau su ja gerai sutarėme, net gyvenau pas ją, kol neišsinuomavau buto. Ir taip staiga spaudoje pamatau, kad esu, anot jos „laputė, kuri gali velniažin ką padaryti“. Aš apšalus. Apmaudu ir gaila. Dabar su ja negaliu kalbėtis – negaliu vaidinti, kad viskas gerai, nemoku vaidinti.
Ar pasikeitei per šį šou kaip asmenybė?
Taip. Tapau stipresnė, nes čia knibžda visokiausių intrigų, apkalbų, išmokau prieš jas atsilaikyti. Anksčiau mano gyvenime nieko panašaus nevykdavo. Gyvenau ramiai, su visais mokėjau rasti kompromisą. Neturėjau nė vieno priešo! Mane supo šilti ir draugiški žmonės. Atėjau į šį projektą ir pamačiau: visi dalyviai – absoliučiai skirtingų požiūrių, nuomonių, charakterių. Buvo sunkoka, nes aš žmones „įsileidžiu“ sunkiai.
Nesi linkusi pasidalinti savo džiaugsmais ir skausmais su visais?
Kodėl turėčiau visiems pasakoti, kad man skauda? Kodėl žurnalams turėčiau guostis? Aš mamai galiu pasiguosti. O kas tie žurnalai – apkabins? Paguos? Ne!
Neseniai atšventei gimtadienį. Ar pasikvietei kolegų iš „Muzikos akademijos“?
Ne visus (šypsosi). O šiaip, labai smagiai atšvenčiau, tokio smagaus gimtadienio dar niekada nėra buvę. Triukšmingai ir linksmai dūkome viename Šiaulių klube.
Ką padovanojo tavo širdies draugas?
Kelionę. O kur – pati galėsiu išsirinkti. Manau, po šio šou tai bus tikra atgaiva.
Ar nesinori visko mesti ir šią akimirką kur nors išskristi?
Ne, noriu čia būti ir dainuoti. Aišku, būna sunkių akimirkų, bet tuomet pagalvoju, kad jei viską mesčiau, būčiau labai silpna ir po kurio laiko save graužčiau dėl to.
Šį šeštadienį koncertuosite su pasaulinėmis disko legendomis „Ottawan“ ir Afric Simone. Ar jaudiniesi?
Visai smagu turėtų būti. Dainos – lengvos, linksmos. Atsimenu, tėvai klausydavosi „Hafanana“ ir „D.I.S.C.O“ iš juostinių kasečių. Tuomet aš, mažylė, net nebūčiau pasvajojusi, kad po šitiek metų koncertuosiu su jais vienoje scenoje!
Esi šiaulietė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje. Ar patinka sostinė?
Šiauliai – mano mylimiausias miestas. Anksčiau manydavau – Dieve, kaip man Vilnius nepatinka, kaip negalėčiau čia gyventi, koks čia didžiulis skruzdėlynas, painiava, maišatis, žmonių masė, kurioje taip lengva išnykti... O dabar supratau, kad nesvarbu, kuriame mieste gyveni, svarbu, kad turėtum daug veiklos.
Ar tiesa, kad Šiauliuose daug „geziukų“, panašių į Saulėną?
Dažnas berniukas Šiauliuose mėgsta treningus, kepuraites, bet ne kiekvienas jų – chuliganas. Tiesiog, tokia mūsų miesto kultūra.
O koks tavo vaikinas?
Jis treningų nedėvi ir nėra plikai skustas. Tik trumpai kirptas (kikena).
Ar yra tekę patirti nemalonumų gatvėje?
Kad ir kaip būtų keista, visiems, kurie atvyksta iš kitų miestų, viešnagė Šiauliuose būna „su nuotykiais“. Kol aš ten gyvenu, jokių konfliktų nėra buvę net tose vietose, kur vaikštinėja įvairaus plauko žmogeliai. Tik vieną kartą teko bėgti namo. Vakare iš kažkur grįždama supratau, kad mane seka. Išsigandau ir pradėjau skuosti. Viskas baigėsi gerai.
Nebuvo baisu? O gal turi vadinamąjį „stogą“?
Taip, turiu stogą (juokiasi). Pažįstu tam tikrų žmonių, kuriems bet kada galiu paskambinti, ir jie atlėks man padėti, jei man grės nemalonumai. O ką, tu neturi „stogo“? Jeigu ką, skambink man.
Kalbino Augustas Balsys
