Ilgai dvejojęs, menininkas socialinėje erdvėje pasidalijo įrašu, kuriame išsamiai papasakojo apie šiurkštų kūrėjų elgesį, kuris susijęs ne tik su moralinės gerovės pažeidimu, bet ir piniginiais reikalais.
Pasidalijęs šiuo įrašu „facebook“ N. Bierancas sulaukė didžiulio internautų palaikymo. Visgi dizaineriai pasistengė, kad fotografo įrašo neliktų nė kvapo ir „pradžiugino“ dar nemalonesne žinute.
„Niekada tau daug nemokėjome, nemokėsime ir dabar“, – rašė D. Zinkevičius.
„Nenaudosite nuotraukų. Bomžiukai esate, tai ir gailite visada“, – atsikirto N. Bierancas.
„Ne, gražuoli, mes imdavome geras babkes iš kitų užsakovų. O jums mesdavome centus, nes padaryti savo darbo niekada negalėdavote. Kaip skylėje pradėjote fotkinti, taip ir fotkinate iki šiol. Tu, valkata, čia asmeniškai mūsų neįžeidinėsi. Atsiimsi savo žodžius“, – grasino D. Zinkevičius.
Panaikintas N. Bieranco įrašas socialinėje erdvėje:
Per tiek metų dar tokių cirkų nebuvo, taigi Welcome to „ House of Kikimara“ (jei pasiryžai skaityt, tai tuomet iki galo). Trumpai, kas nežino, tai po šiuo vardu slepiasi du stilistai/dizaineriai/nuosavo brand'o kūrėjai, bent jau save taip pristatantys Danas ir Kristina. Taigi, su jais teko dirbti nemažai kartų, ruošė įvaizdžius atlikėjams, galvojo fotosesijas, kurias mes (fotogenijai) įgyvendindavome. Visada buvo noras kuo pigiau, dirbsim dažnai, siūlysim jus ir t.t. Kadangi tapo pastoviais klientais, kaina buvo itin gera jų atžvilgiu, nu tipo savi.
Neseniai gaunu žinutę iš Dano, ar noriu daryti fotosesiją, pasitikslinam detales, laiką, vietą, kainą, parodo studijinius moodus (pavyzdžius) ko nori, OK: darom. Užsakome studiją, fotosesijoje dalyvauja stilistų pora, kuris vienas iš jų bus modelis (ankstesnėse fotosesijose jie taip pat būdavo modeliai, nu suprantat kiek čia viskas rimta, ane?) trys modeliai ( iš jų tik vienas profesionalus), operatorius (čiotkas ) ir aš.
Kol Danas karštais klijais baiginėja savo kurtų rūbų detales, aš kartu su kitu fotografu (jam priklauso studija) susistatome šviesą pagal pageidaujamą mood'ą, modeliai ruošiasi, visi užsiėmę savimi.. prasideda fotosesija.
Dizaineriukai kaip visada pasiruošę, turi atsispausdinę mood'boardą, parodoma norima poza fotografuoju žmogų, viską rodau užsakovams, tariamės, kol išgirstu jog kadrą turime, keičiamas modelis, operatorius filmuoja backstage,daro klipukus, karts nuo karto nueiname parūkyti. Viskas good.
Galutiniame variante reikėjo 6-8nių galutinių kadrų, bet kaip visada darome visko daugiau, ūgis, portretai, detalės, galbūt atsirinks daugiau kadrų. All good.
Profesionaliam modeliui pozų rodyti nereikia, dirba gerai. Tie kas nesusitvarko su pozom, kažką keičiu, tariuosi viską su užsakovų pora. Galiausiai modeliu stoja pats Danas. Pozuoti daug nenori, čia keletą, paprastai. Ok. Prieš pasibaigiant fotosesijai Kristina paprašo gauti dar ir „žalius“ (neretušuotus) kadrus, be tų 6-8niu, kuriuos buvome sutarę su Danu. Šiaip žalių kadrų fotografai paprastai neduoda, ne išimtis ir mes, bet kadangi jie buvo pastovūs klientai, tai pasakau, kad kadrus gaus, jei niekur nenaudos viešai, turės sau. Pasidarėm, pasiplojom, atsisveikinom. Still good.
Toliau viskas vyksta taip: prarenku kadrus, siunčiu atsirinkti, atsirenkami aišku 8ni kadrai, maksimumas to, ko norėjo. Suretušuoju, nusiunčiu, atsiunčia pataisymų: nuimk siūlą ten, nuimk modeliui plaukus nuo rūbų, žodžiu, eiliniai procesai. Dar gaunu priminimą, kad atsiųsčiau geros kokybės visus „žalius“ kadrus, aš primenu, kad niekur nenaudotų, gaunu atsakymą: „žinoma nenaudosim “ vėliau užsimindami, jog naudos „Instagramui“ su savo filtrais, dėl to neskubu dar siųsti visko. Taigi nusiunčiu tik tas galutines pataisytas nuotraukas (keletą jų pamatysite komentaruose), gaunu atsakymą, jog super (!), tada klausia ar galiu išrašyti sąskaitą, sakau žinoma kad galiu, tik prisidės mokesčiai. Kristina nesutinka, sako, kad su Danu tariamės kainą be mokesčių, aš nusileidžiu (nors ir taip pigiai), visgi gal tikrai nesitarėm, bet nusprendžiu neduoti tų kitų neretušuotų kadrų, nes susitarime nebuvo kalbos apie tai o ir nenoriu kad mano „žalia“ medžiaga būtų naudojama su jų pačių „retušu“ populiarinant savo brandą (fotografai supras). O, va, tada ir prasidėjo.
Kristina man smulkiai aprašo, kaip yra nepatenkinta mano darbu, kaip aš nesiaiškinau ko jie iš tikrųjų norėjo, kaip dirbau tik pagal jų popieriukų moodboardą, pats nesugalvodamas pozų (nors tik 3ys fotkės iš 8nių yra pagal jų siūlytas pozas), kaip stokoju fantazijos, kaip nusivylė pamačiusi tik vieną patinkantį kadrą iš visos fotosesijos ir visų kadrų nori dėl to, jog nusivylė nuotraukomis. Sako kad sumokės už fotosesiją, bet prašo supratingumo ir nori, kad atiduočiau visus kadrus ,kad turėtų ką dėt į „Instagramą“ (o ten tarp kitko labai „pro“ vaizdelis, pasižiūrėkite: https://www.instagram.com/houseofkikimara).
Aš paaiškinu, kad nelabai suprantu kodėl taip viskas įvyko, nes kaip ir tarėmės viską kartu fotosesijos metu, viskas tiko, moodbordas tam ir skirtas kad pasinaudoti, ypač kai dizikai žino ko nori, nuotraukos kokybiškos, gerai sušviestos, suretušuotos, aš fotosesija patenkintas, atrodė, kad ir jiems pradžioje tiko ir tikrai negaliu suprasti, kodėl reikėjo man jas tvarkyti visas aštuonias, kai rezultate pasirodo patiko tik VIENA nuotrauka. Žodžiu, viskas perauga į diskusiją apie tą patį, bandoma pamenkinti mano darbą, kurį atlikau vos 30 proc. ko jie norėjo , vis dar nori visų kadrų (nors fotosesija nepatiko), aš siūlau jei nepatiko tai ir nenaudoti, o jei naudos susimokėti tik už tą vieną patikusį kadrą.
Siūlau skirstytis, nemokėti ir iki, bet ne, dizainerė ima rašyti Simonai (mano darbo kolegė, kuri šiame projekte net nedirbo) su priekaištais apie mane. Simona prašo aiškintis tarpusavyje, nes ji čia ne prie ko, tik sąskaitą išrašyti gali, mūsų vardu. Taip mielieji, turiu visus susirašinėjimo „printscreenus“ su garsiais dizaineriukais, su vienu ir su kitu. Po keleto dienų prisistato, Danas kuris pasidžiaugia, jog aš tikrinu jų „Instagramą“ ir tikrinu, ar neįsidėjo šiuo atveju (sutarčių nėra) mano nuotraukų.
Aš tik primenu , kad jeigu naudos, aiškinsimės dėl autorystės ir jiems tai gali kainuoti daugiau, negu fotosesija, už kurią turėjo susimokėti. Palinki man sėkmės ir primena, jog sutarčių nėra, darbas nekokybiškas ir neva tai pinigus aš jau galėjau gauti, suprask norės ir naudos mano nuotraukas. Tada ima tyčiotis kad niekada man daug nemokėjo tad nemokės ir dabar. Toliau kaip pasibaigė žinutė matot.
Įrašas neskirtas atsimušt pinigų, jie čia yra niekiniai, įrašas skirtas parodyti tikrus „dizainerių“ veidus, kokie žmonės gali būti šlykštūs, kai tu dafiga darai iš draugiškumo ir paramos. Visgi su tokiais reikia kalbėti jų pačių kalba ir manau, jog tokius dalykus reikia viešinti. Kadangi po paskutinės žinutės, kuri nuskambėjo kaip grasinimas Danas mane užblokavo, miela Kristina Valanciute, paklausk savo vyro ar aš visgi gražuolis ar valkata? Taip pat smalsu būtų apžiūrėti Dano fazendą, mat anot jo, ta skylė, kurioje dirbu, šiaip yra viena geriausių studijų Vilniuje. Sėkmės darbuose.
Moralas: 1. Jei užsakovas sako 10-15 kadrų, ruoškis maksimumui. 2. Draugiškos kainos, tik tikriems draugams. 3. „Žali“ kadrai tik iš anksto susitarus, už papildomą kainą. 4. Jauti jog nelimpa, nedirbk, atsisakyk, yra begalė nerealių klientų. 5. Darykis ekranų nuotraukas.
Toliau tingiu, surasit sau moralų kokių tik norėsit.
P.S. Išlik sąžiningas sau.
P.P.S. 150 eur (juokinga? Juokinga. ).
