Nors žmonės mokomi, kad „svarbiausia – vidinis grožis“, o „išvaizda gali būti apgaulinga“, fizinio patrauklumo galia yra didelė.
Viename ankstyvųjų tyrimų Elainė Hatfyld su bendradarbiais atsitiktinai suporavo Minesotos universiteto studentus naujokus „Susipažinimo savaitės“ šokiams.
Prieš šokius visi atliko keletą asmenybės ir mokslumo testų. Vakaro metu poros šoko ir kalbėjosi daugiau kaip dvi valandas, o paskui, per trumpą pertraukėlę, įvertino savo partnerį.
Kas lėmė, ar jie patiko vienas kitam? Tyrėjai nustatė, kad svarbus buvo tik vienas veiksnys – fizinis patrauklumas. Ir vyrams, ir moterims labiausiai patiko išvaizdūs partneriai.
Nors moterys dažniau negu vyrai sako, kad partnerio išvaizda neturi joms reikšmės, kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad vyro išvaizda veikia moters elgesį.
Būti gražiam – apsimoka
Su žmonių fiziniu patrauklumu siejasi daugelis dalykų: pasimatymų dažnumas, asmens populiarumo jausmas, pirmieji kitų žmonių įspūdžiai apie asmenybę. Patrauklus žmogus mums atrodo sveikesnis, laimingesnis, švelnesnis, apsukresnis, socialiai išmanesnis, tačiau neatrodo, kad būtų sąžiningesnis ar labiau užjaustų kitus.
Patrauklus žmogus mums atrodo sveikesnis, laimingesnis, švelnesnis, apsukresnis, socialiai išmanesnis, tačiau neatrodo, kad būtų sąžiningesnis ar labiau užjaustų kitus.
Patrauklūs ir gražiai apsirengę žmonės sudaro geresnį įspūdį galimiems darbdaviams ir tikriausiai jiems geriau seksis darbe. Pajamų analizės atskleidžia, kad būti negražiam ir nutukusiam neapsimoka, o būti gražiam – apsimoka.
Išanalizavus 100 daugiausia pajamų nuo 1940 metų uždirbusių filmų, nustatyta, kad patrauklūs veikėjai juose buvo vaizduojami ir kaip aukštesnės moralės palyginti su nepatraukliais. Bet Holivudas nepaaiškina, kodėl net kūdikiai, sprendžiant iš to, kaip ilgai jie žiūri, labiau mėgsta patrauklius veidus.
Birmingemo universiteto profesorius Džonas Hulas netekęs regėjimo pastebėjo, jog net ir kai kuriems akliesiems patrauklūs veidai labiau patinka nei nepatrauklūs. Kolegos pastaba apie moters grožį sukeldavo keistą poveikį jo jausmams.
Vieniems duota daugiau, kitiems – mažiau
Tai, kad išvaizda svarbi, gali atrodyti neteisinga ir būdinga tik neapsišvietusiems žmonėms. Kodėl ji turėtų būti svarbi? Prieš du tūkstantmečius panašiai manė Romos valstybės veikėjas Ciceronas: „Išmintingo žmogaus tikslas ir svarbiausia pareiga yra atsispirti išvaizdos poveikiui.“
Ciceroną galėtų nuraminti kitos dvi išvados apie patrauklumą. Pirma, žmonių patrauklumas yra visiškai nesusijęs su jų saviverte ir laimės jausmu. Viena priežastis gali būti tai, kad mažai žmonių, jei nelygina savęs su gražuoliais, laiko save nepatraukliais – tikriausiai dėl paprasčiausios ekspozicijos reiškinio dauguma mūsų tiesiog priprantame prie savo veido.
Kita priežastis ta, kad labai patrauklūs žmonės retkarčiais suabejoja, ar jų darbas nėra giriamas tik dėl išvaizdos. Mažiau patrauklūs asmenys labiau linkę patikėti, kad jie giriami nuoširdžiai.
Patrauklumas yra santykinis dalykas
Ciceronas tikriausiai nusiramintų dar ir žinodamas, kad nuomonė apie patrauklumą yra santykinis dalykas. Kriterijai, kuriais remiantis karūnuojama „Mis Pasaulis“, vargu ar tinka visai planetai.
Grožio supratimas priklauso nuo kultūros – grožio kriterijuose atsispindi tam tikra vieta ir tam tikras laikas. Įvairių kultūrų žmonės, norėdami atrodyti patrauklūs, prasidurdavo nosis, ištempdavo kaklus, dažydavo plaukus ir kt.
Valgydavo, kad papilnėtų, šalindavo riebalus, kad taptų lieknesni, naudodavo chemines medžiagas plaukams kai kuriose kūno vietose pašalinti arba kitose – užauginti, sprausdavosi į korsetus, kad krūtys atrodytų mažesnės, kt.
Bendri patrauklumo standartai
Tačiau kai kurie patrauklumo aspektai nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo laiko. Nustatyta, kad 37-ose kultūrose – nuo Australijos iki Zambijos – vyrams patrauklesnės yra jaunatviškai atrodančios moterys. Moterims patrauklūs yra sveikai atrodantys vyrai, bet ypač tie, kurie atrodo subrendę, valdingi ir turtingi.
Atrodo, žmonėms labiau patinka, kai nosys, kojos, kūno sudėjimas yra nei labai stambūs, nei per smulkūs. Patraukliai atrodo vidutinis, apibendrintas veidas, kadangi jis yra simetriškesnis. Simetrija yra seksualumo bruožas.
Paliekant nuošalyje kultūrinius standartus, patrauklumas dar priklauso ir nuo mūsų jausmų kitam žmogui. Rodžerso ir Hameršteino miuzikle Žavusis princas klausia Pelenės: „Ar aš myliu tave, nes esi graži, ar esi graži, nes aš tave myliu?“
Tikėtina, kad ir viena, ir kita – teisinga. Jeigu savo mylimuosius matome dažnai, jų fiziniai trūkumai pasidaro mažiau pastebimi, o patrauklumas išryškėja. Tik pamilkite ką nors, ir tas žmogus ims atrodyti vis patrauklesnis.
