„Jaredas dar prieš prasidedant filmavimams, kaip ir jo personažas Morbijus, ėmė vaikščioti pasiramsčiuodamas ramentais. Jautėsi, kad jis išties supranta, kokia liga serga jo herojus. Iš pradžių džiaugėmės jo tokiu įsitraukimu, tačiau vėliau supratome, jog tai trunka per ilgai. Sprendimas buvo pasiūlyti jam, kad galime pasamdyti žmogų, kuris jį tarp filmavimų vežiotų neįgaliojo vežimėliu. Kol jis nueidavo nuo vieno taško iki kito, užimdavo labai daug laiko, o visi turėdavo laukti“, - prisimena režisierius.
„Tiesiog toks esu – jei kažko imuosi, tai visu 110 procentų. Jei kam ir teko laukti, atsiprašau, bet kitaip negaliu ir nemoku. Toks mano būdas. Man reikia iššūkių,“ – sakė J. Leto.
„Atrodo, žiūrint į jį net buvo juntamas skausmas. Nežinau, kiek pasiryžimo reikia, kad taip aukotumeisi, bet dėl to jis tik dar labiau nusipelno pagyrų. Pasiaukojimas dėl vaidmes buvo šimtaprocentinis“, - sakė D. Espinoza.
Šįkart filme „Morbijus“ J. Leto įkūnyjo biochemiką M. Morbijų, kuris kenčia nuo retos ir mirtinos kraujo ligos. Dabar vienintelis genialaus proto mokslininko tikslas – surasti vaistą ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems, kenčiantiems nuo šios ligos. Nesėkmingai išbandęs daugybę vaistų, terapijų bei gydymų ir nebežinodamas, ko daugiau griebtis, daktaras ryžtasi itin kontraversiškam veiksmui – nutaria išbandyti vienos legendos siūlomą išeitį.
Pasak šios legendos, reto šikšnosparnio įkandimas sukuria ligos priešnuodį ir išgydo žmogų. Ką legenda nutyli – kad galimi šalutiniai „vaisto“ efektai.
Po eksperimento atsipeikėjęs daktaras netrukus juos ir pajunta: sugebėjimą matyti tamsoje, šimtus kartų pagerėjusią klausą ir... nevalingą žmogaus kraujo troškimą. Nuo šio momento Morbijaus kūne gyvena dvi asmenybės: daktaras, siekiantis išgelbėti žmoniją ir pabaisa, kurios vienintelis tikslas – pasisotinti žudant.
Tad kuri iš dviejų pagrindinio filmo herojaus asmenybių nugalės? Juosta „Morbijus“ – jau dabar Lietuvos kino ekranuose.
