Kovo 7 d. paskelbtas teismo nuosprendis kardinolui Philippe‘ui Barbarin'ui – jis pripažintas kaltu už kunigo nusikaltimų dangstymą. Didįjį žiuri prizą Berlyne laimėjęs filmas Lietuvos kino teatrus pasieks balandžio 12 d, rašoma pranešime spaudai.
Filme pagrindinis dėmesys sukasi aplink trys vyrus – Aleksandrą, François ir Emanuelį, kurie 9–10-ojo deš. skautų stovykloje buvo seksualiai išnaudoti juos prižiūrinčio kunigo B. Preynato. Sužinojęs, kad kunigas vis dar dirba su vaikais, Aleksandras kreipiasi į policiją. Kartu su François, Emanualiu ir kitais, siekdami teisingumo, jie įkuria asociaciją „Išlaisvintas žodis“ (La Parole Libérée), kurios internetiniame puslapyje jau prisipažino 85 nuo kunigo nukentėjusios aukos.
Filmo tęsinys realiame gyvenime
Kovo 7 d. kardinolas, Liono arkivyskupas Philippe‘as Barbarinas pripažintas kaltu už B. Preynato nusikaltimų dangstymą ir jam priskirta lygtinė 6 mėn. įkalinimo bausmė. Kardinolo advokatas Jean-Félix Luciani po teismo iškart sakė skųsiantis nuosprendį. Po teismo nuosprendžio Ph. Barbarinas įteikė savo atsistatydinimo raštą popiežiui. Jis yra aukščiausias bažnyčios kunigas, įsivėlęs į pedofilijos skandalą Prancūzijoje. B. Preynato teismas turėtų vykti šių metų pabaigoje.
Bažnyčios kova prieš Ozoną
„Tai nėra filmas apie geriečius ar blogiukus. Tai žymiai sudėtingesnė situacija, paveikusi šeimas ir pačią instituciją. Tą ir bandžiau atskleisti filme,“ – teigia režisierius. Tačiau net ir siekiant pavaizduoti įvykius kuo objektyviau, F. Ozonui ir filmo prodiuseriams nepavyko išvengti Bažnyčios nemalonės. B. Preynato advokatas padavė kūrėjus į teismą, siekdamas nukelti filmo išleidimo datą po kunigo teismo nuosprendžio paskelbimo, aiškindamas, kad „Ačiū Dievui“ gali paveikti bylos eigą. Bažnyčios darbuotoja Regine Maire taip pat į teismą padavė prodiuserius, siekdama pašalinti savo vardą iš filmo. Abi bylos buvo atmestos ir „Ačiū Dievui“ sėkmingai pasirodė Prancūzijoje.
„Kai nutrauki tylą, visada atsiras besipriešinančių. Aš nemanau, kad tai vyksta atsitiktinai, šis filmas bando nutraukti omertą (tylos įstatymą), jis kovoja su tyla,“ – apie kovojančius prieš filmą teigia režisierius. „Manau, kad pati bažnyčia nori pokyčių. Daugeliui paprastų katalikų darosi bloga nuo religijos asociacijų su pedofilija ir nori, kad bažnyčia visiems laikams išspręstų šią problemą.“
Nepaisant Bažnyčios bandymų uždrausti filmo rodymą Prancūzijoje, pirmąją premjeros dieną buvo parduota beveik 50 000 tūkst. bilietų. Tai vienas sėkmingiausių šiais metais prancūziškų filmų pasirodymas savo šalyje.
Filmą kūrė slapčia
F. Ozonas nuo pat filmo kūrimo pradžios slėpė jo siužetą, teigdamas žiniasklaidai, kad jo kitas filmas bus apie tris vaikystės draugus, kurie vėl susitinka būdami 40-ies. Net ir dabartinis filmo pavadinimas „Ačiū Dievui“ gamybos metu buvo „Aleksandras“, nenorint sulaukti Bažnyčios dėmesio.
Beveik visi filmavimo darbai vyko už Liono ribų. „Nuo pat pradžių nusprendėme Lione filmuoti tik bažnyčių eksterjerus. Interjerai buvo filmuojami Belgijoje ir Liuksemburge. Mes net nebandėme prašyti finansavimo filmui iš Liono. Šis miestas yra labai katalikiškas, todėl žinojome, koks stiprus ryšys sieja jo gyventojus su bažnyčia. Norėjome būti nepriklausomi, o ne jausti kažkieno cenzūrą.“
