Filomeną Taunytę įprasta vadinti netradicinio mąstymo gydytoja ir rašytoja. Galbūt dėl to jos žodis nori nenori priverčia susimąstyti.
– Naujausioje knygoje „Ieškau tikro lietuvio“ daug dėmesio skiriate mitybai. Kaip vertinate tai, ką šiandien įprasta vadinti sveika mityba ir gyvensena?
– Vertinu kaip perlenkimą. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris yra pasakęs, kad nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems, kaip kad nėra ir visiems „sveiko“ batų dydžio.
Šiandien brukame visiems vienodą mitybą, esame apskaičiavę, koks svoris normalus, koks jau per didelis. Statome jauną ir pagyvenusį žmogų ant tų pačių svarstyklių. O juk su amžiumi žmogus turi sverti daugiau, nes gamtoje taip sutvarkyta. Juk ir gyvulėliai subrendę priauga daugiau svorio, nes bėgioti nebegali tiek, kiek jaunystėje.
Garsus rentgenologas profesorius Kazys Ambrozaitis šįmet atšventė 100 metų jubiliejų. Ar jis kaip nors ypatingai maitinosi, kad išliktų sveikas ir energingas ilgus metus? Tikrai ne. „Visada valgiau, ką norėjau, bet po nedaug ir penkis kartus per dieną“, – sakė profesorius. Esu tokios pat nuomonės apie tinkamą mitybą. Žmogaus nereikia mokyti, ką ir kaip valgyti. Kiekvieno mūsų kūnas tą pasako. Reikia tik įsiklausyti. Nenori obuolių – tai ir nevalgyk. Nori riebesnės mėsos – rinkis riebią ir nevalgyk per prievartą liesos. Be galo graudu, kai žmogus bijo bulvę suvalgyti – neva nutuks, nesveika...
Beveik viskas sveika, ką norisi valgyti. Vegetarizmas mums netinka. Lietuvoje šaltasis sezonas tęsiasi septynis–aštuonis mėnesius, taigi mėsa mums reikalinga. O pasninko laikytis patarčiau kartą per savaitę. Esame religinga tauta šalyje apie 80 proc. tikinčiųjų, taigi pasninkas mums būti natūralus dalykas. Ir sveikatai labai naudinga.
Pagailo krepšininkų
O ką manote apie kasdienį prakaitavimą sporto salėse?
Jeigu kokios nors „Olialia“ pupytės tikslas yra ištekėti už krepšininko ir ji dėl to bando žūtbūt pasiekti 90, 60, 90, aišku, kad jai reikia prakaituoti. O šiaip viskas turi vykti natūraliai – niekur neperlenkiant lazdos.
Žmogus neturi nuolat galvoti, kaip jis kvėpuoja, juda ir ką daryti su savo apetitu. Pagailo man mūsų krepšininkų, kai sužinojau apie gydytojo jiems rekomenduotą mitybą. Negalima ir negražu sveikiems vyrams kišti gydytojui patinkančią dietą. Tegul pats taip valgo.
Sveikiems vyrams pakanka pareguliuoti mitybą tik prieš sportines varžybas ir tik dėl to, kad maistu apsunkintas organizmas nepakenktų sportiniams rezultatams. O jei auga svoris, užtenka tik porcijas sumažinti.
Svarbiausia būti reikalingam
Kas, jūsų nuomone, daro žmogaus gyvenimą prasmingą?
Žmogus turi būti reikalingas kitiems. Kol esi reikalingas, tol jautiesi, kad gyveni. Man gaila senų motinų, kurios sėdi prie lango ir laukia savo vaikų. Vaikai turėtų gyventi savo gyvenimus, o motinos – savo, bet pas mus taip neįmanoma senatvės nugyventi. Užsienyje tokie dalykai kitaip išspręsti. Seni žmonės gali sulaukti medicininės, socialinės pagalbos. Lietuvoje senatvė – vieniša.
Be abejo, tada ir depresijos prasideda, niekam nereikalingas žmogus nemato prasmės gyventi.
Būtina susirūpinti, reikia galvoti, kaip padaryti, kad ir iš vaikų namų vaikai išeitų jau reikalingi kažkam, ir seneliai senatvėje neliktų atstumti, pamiršti, turėtų, kas juos globoja.
O kas šiandien suteikia prasmės jūsų gyvenime?
Pirmiausia rašymas. Jei atsikėlusi iš ryto nesėsčiau prie stalo rašyti, man tai būtų kančia. Be to, turiu šeimą. Džiaugiuosi, kad jai viskas gerai, kad dukra su vyru uždirba ir išgyvena iš to. Be to, esu gydytoja, gydau ir padedu žmonėms. Jaučiuosi jiems reikalinga, galbūt jie ir meldžiasi už mane, kad dar nenumirčiau.
Turiu ir kitokių tikslų gyvenime, ne viską dar esu padariusi.
Galiu paklausti, ką dar turite, planuojate nuveikti?
Ne visus gerus žodžius esu pasakiusi. Turiu pasakyti, turiu kam nors dar padėti. Ir padedu, nes turiu draugių, kurių senatvės dienos slenka skurde. Štai mano draugė, buvusi mokyklos direktorė, šiuo metu nebeišgyvena iš pensijos.
Aplankau ją, vis kelis litus pridedu prie pensijos. Paštu nesiunčiu, bet važiuoju pro šalį, sustoju, aplankau.
Belieka revoliucija
Kaip manote, kaip priėjome iki tokios neteisybės?
Viskas dėl to, kad šiandien vyriausiasis ligoninės gydytojas gali gauti 60 tūkst. litų atlyginimą ir dar turėti kelias privačias klinikas. Atominės elektrinės „uždarytojas“ uždirba 27 tūkst. litų.
O eilinis dirbantis žmogus, pensininkas gauna 600 litų ir turi išgyventi, komunalinius mokesčius susimokėti. Tai kur teisingumas? Tai ne teisingumas, o pasiruošimas revoliucijai.
Rašytojos mintys:
„Sveikas maistas, kokį mums rekomenduoja sergantys sveikuoliai ir godūs savanaudžiai, – trumpas gyvenimas“.
„Viskas gyvenime pataisoma, išskyrus mirtį.
„Nėra beviltiškų situacijų, dėl to gyvenimo sava valia nutraukti negalima“.
