Evelina įvardina, kad viena iš svarbiausių priežasčių palikti Lietuvą ir pradėti karjerą kitoje šalyje, be atsiradusios meilės, buvo suvokimas, kokia muzikos industrijoje svarbi yra asmenybė. Moteris teigia, kad būtent Los Andžele ir rado aplinką, kur galėjo pradėti kurti save ir savo įvaizdį iš naujo.
- Kaip galėtumėte apibūdinti savo stilių, kai gyvenote Lietuvoje?
- To meto savo stilių galėčiau apibūdinti kaip vandeningą sriubą be prieskonių ir ingredientų. Tokiam dalykui kaip stilius dėmesio beveik neskirdavau. Žinoma, lipdama į sceną pagerbdavau savo žiūrovą ištaiginga apranga, kaip tuo metu buvo įprasta Lietuvoje. Manau, kad toks mano požiūris susiformavo, nes daugiausiai dėmesio skyriau įvairiems dainavimo konkursams, kuriuose visas dėmesys yra sutelkiamas į vokalo techniką, o ne į savitumą.
Vėliau atėjo suvokimas, kad muzikoje asmenybė yra svarbiau už teisingai „paimtą“ natą, kad klausytojai nori matyti savitą asmenybę, o atlikėjo apranga turi ją išreikšti. Tiesiog būti gražiam – tai nėra nieko išskirtinio ar įdomaus. Išvykau iš Lietuvos, nes visi mane buvo įpratę matyti kaip baladžių atlikėją. Labiausiai norėjosi naujos, neutralios aplinkos pradėti viską iš naujo.
- Kas kalbant apie aprangą, madą labiausiai būdinga Los Andželui?
- Man labiausiai patiko būti aplinkoje, kurioje žmonės labai tolerantiškai priima kiekvieno pasirinkimą būti tuo, kuo nori. Taip ir pradėjau savęs ieškoti. Skirtumas tarp Los Andželo ir Lietuvos yra tas, kad čia daug įvairesnis pasirinkimas atrasti originalių, išskirtinių daiktų. Lietuviai vis dar yra gan konservatoriški. Tai ypač pastebiu grįžusi į Lietuvą: dažnai yra atsisakoma originalaus rūbo dėl baimės, ką pagalvos aplinkiniai. Žmogus turėtų atrodyti ir rengtis taip, kaip patinka jam, o ne su tikslu kažkam įtikti.
- Ar grožio, įvaizdžio kultas Los Andžele turi neigiamų pusių?
- Los Andžele Pamelų Anderson era jau seniai praėjo, žmonės daug labiau vertina išskirtinį ir natūralų grožį. Tačiau natūralus grožis čia turi kitokią prasmę – gražiai natūraliai atrodyti reikia velniškai daug investicijų ir gero apšvietimo. Tai yra kita grožio pusė, apie kurią niekas nekalba. Auga kompleksuotų mergaičių karta, kurios nesupranta, kodėl jos tik atsikėlusios neatrodo taip, kaip ką tik iš lovos išlipusi jų dievinama ir socialiniuose tinkluose sekama manekenė. Iš tiesų socialinių tinklų žvaigždės turi geriausią stilistų komandą, brangiausią kosmetiką, specialiai joms gaminamą maistą ir visada iš paskos sekiojančius profesionalius socialinių tinklų fotografus, kurie sukuria tobulą nuotrauką.
Aš pati neturiu kažkokių ypatingų grožio ritualų. Esu normali mergina, kuri mėgsta pirkti drabužius, darytis makiažą ir tiesiog būti susitvarkiusia. Tačiau skirtingai nei anksčiau galiu praleisti valandų valandas rinkdamasi ar modeliuodama sceninę suknelę, apgalvodama šukuoseną bei makiažą.
- Užsiminėte apie socialinius tinklus. Kiek laiko skiriate profilių priežiūrai? Ar nuotraukos, įrašai yra gerai apgalvoti ar užtenka tiesiog įamžinti kasdienio gyvenimo detales?
- Stengiuosi vadovautis keliomis socialinių tinklų taisyklėmis: nepamiršti savo muzikinės temos, atsižvelgti į laiką, kuomet didžiausias lankomumas ir derinti nuotraukas spalviškai. Nepersistengiu, bet tikrai skiriu tam dėmesio. Man socialiniai tinklai yra dar viena galimybė bendrauti su žmonėmis, kurie nori girdėti ir sekti mano muziką.
- Kaip pasikeitė jūsų apsirengimo stilius? Ir kaip dabar galėtumėte jį apibūdinti?
- Šiuo metu labiausiai mėgstu derinti dailius, gal kiek romantiškus ar seksualius rūbus su „edgy“ elementais: dievinu odinius aulinukus, odinius švarkus su kniedėmis, laisvai sušukuotus, ne per daug suformuotus plaukus. Tam, kad būtum stilingas, neturi nusidažyti plaukų keista spalva ar rengtis kuo brangesniais rūbais. Svarbiausia pradėti nuo to, kas esi ir kaip geriausiai jautiesi, o tada atrasti tinkamus aksesuarus bei elementus detalėse ir pabrėžti savo asmenybę.
- Ar besisukant muzikos pasaulyje Los Andžele jaučiama didesnė įtampa visada atrodyti pasitempus nei Lietuvoje?
- Lietuvos muzikos versle ilgą laiką dominavo proginių suknelių ir perdėto puošnumo tendencija, kuri čia visiškai neegzistuoja. Žinoma, lipant į sceną turi turėti scenai pritaikytą įvaizdį, bet tai neturi būti suknelė iš proginių drabužių salono. Turiu pripažinti, kad man ir pačiai vis dar sunku persilaužti, bet kas kartą surizikavus ir išbandžius kažką unikalaus jaučiuosi taip gerai, kad stengiuosi save vis skatinti ir rinktis originalumą vietoj „teisingos išvaizdos“. Vienas dalykas, kuriam Los Andželo muzikos pasaulyje skiriamas daug didesnis dėmesys nei Lietuvoje – tai prižiūrėtas kūnas. Jei nori tapti jaunatvišku populiarios muzikos atlikėju, silpnybę pyragėliams reikės pažaboti.
- Kokių apskritai naujų tradicijų atsirado jūsų gyvenime persikėlus į kitą šalį? Galbūt atradote naujų pomėgių, patiekalų?
- Labai pamėgau mėsos kepsnius. Net pačiai juokinga, nes gyvendama Lietuvoje mėsos per daug nevalgiau, vis nerasdavau, kur ją skaniai gamintų. Čia su vyru beveik viską kepame orkaitėje natūraliose sultyse be lašo aliejaus. Vis tik gyvendama Los Andžele labai pasiilgstu lietuviškos virtuvės patiekalų: bulvinių blynų, cepelinų, sriubos ir mišrainių, kurių čia net nėra.
- Kokią vietą jūsų gyvenime užima sveika mityba, sportas?
- Visa tai užima didžiulę vietą mano gyvenime, nes maistas ir sportas turi velnišką įtaką mūsų organizmui ir savijautai. Stengiamės su vyru kuo daugiau gaminti namuose, nepirkti pusgaminių ir reguliariai sportuoti. Taip pat nerūkau ir nepiknaudžiauju alkoholiu. Stengiuosi gyventi sveikai, bet kartu nenuklysti į kraštutinumus, kuriuos dažnai galima sutikti Los Andžele. Labai nemėgstu žmonių, kurie bando įpiršti savo nuomonę ir įrodyti, kad turiu valgyti sausainius tik be gliuteno arba lankyti jogą. Man atrodo, kad nėra sveikesnio žmogaus nei laimingas žmogus, todėl reikia gyvenimu mėgautis. Tad, nors ir kepsniai nėra sveikiausias maistas, jie man yra skanūs ir suteikia laimės.
