Visai neseniai naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į atlikėjo Silvestro Beltės eurovizinę dainą „Luktelk“.
Socialiniuose tinkluose paviešintame vaizdo įraše aptariamas dainos panašumas į populiarius liaudiškus motyvus bei į kitas populiarias dainas.
Atlikėjo vadybininkas Linas Strockis naujienų portalui tv3.lt pakomentavo susiklosčiusią situaciją.
„Gerbiame visų autorių bei atlikėjų intelektinės nuosavybės teises ir tikime savo kūrybinio proceso teisėtumu. Naudojamės visiems prieinamomis legaliomis garsu bibliotekomis, tokiomis kaip „Splice“, todėl esame ramūs dėl mūsų kuriamo turinio“, – teigė L. Strockis.
M.A.M.A. asociacijos pirmininkas, atlikėjų bei grupių vadybininkas Martynas Tyla naujienų portalui tv3.lt sakė, kad toks vaizdo įrašas galėtų būti net ir strategiškas veiksmas norint plačiau išreklamuoti dainą.
„Mačiau tą įrašą, ten yra sudėtos tam tikros įrašo atkarpos, prie kurių kažkas gerai padirbėjo. Sakyčiau, gali būti, kad ir pati atlikėjo komanda galėjo prisidėti prie įrašo kūrimo. Yra sudedamosios dalys, kurias galima atrinkti iš kitų kūrinių. Kad tai būtų konkrečios dainos plagiatas, tikrai negaliu pasakyti. Nėra tos dainos su kuo lyginti, labiau parodytas dainų kratinys, su kuriomis būtų galima lyginti. Be abejo, kad sėkmės atveju gali kilti klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Jei žmonėms kyla asociacijos su kitomis dainomis, tai visada nėra labai geras dalykas. Bet čia mano asmeninė nuomonė“, – teigė M. Tyla.
„Lietuvoje ne vieną kartą yra buvę panašių atvejų. Pavyzdžiui, kai plagiatu buvo apkaltintas Donatas Montvydas. Tai tas klausimas buvo išspręstas per kelias dienas, kai buvo surasti dainos originalo autoriai ir jų paklausta, ar jiems jų daina yra panaši į Donato Montvydo kūrinį. Taip buvo uždaryta bet kokia spekuliacija apie plagiatą. Jeigu taip nutiktų ir šįkart, dainos autoriams tektų daryti taip pat“, – komentavo vyras.
M.A.M.A.2023 metu buvo perduota svarbi žinutė
Sausio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykusių Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A.2023 metu buvo perduota žinutė, skatinanti būtent autorinę kūrybą.
Humoristiniu būdu buvo pateiktos Adrinos ir „Hypocrite“ bei „Man-Go“ su „Sadboi“ atliekamos dainos, kurios galimai nėra 100 proc. originalios.
Tai sukėlė rezonansą, po apdovanojimų kliuvo ir Jessicai Shy. Diskusijos apie galimus populiarių dainų plagiatus netyla iki šiol.
„Žodžių junginyje „muzikos biznis“ pirmasis žodis visgi turėtų būti „muzika“, – M.A.M.A.2023 ceremonijos metu pabrėžė renginio vedėja Monika Liu.
„Apie tai industrijoje kalbama jau kurį laiką. Mūsų tikslas, kad kilus klausimams dėl autorystės, klaidos būtų pripažintos ir taptų pamoka kitiems.
Siekiame, kad kūryba būtų originali, ir mūsų šalies atlikėjų dainos nekeltų tiesioginių asociacijų su anksčiau išleistais kitų šalių atlikėjų kūriniais. Todėl pasirinkome formą apie tai užsiminti ir ceremonijos metu, – teigė asociacijos M.A.M.A. pirmininkas Martynas Tyla. – Panašių pavyzdžių būtume sugroję ir daugiau, tačiau negalėjome tam skirti trečdalio apdovanojimų laiko.
Tačiau nėra abejonių, kad apie tai reikia kuo daugiau kalbėti muzikai skirtuose seminaruose ir konferencijose, kreiptis į autorių ir atlikėjų teises ginančių organizacijų specialistus.“
Autorių teises atstovaujančios asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė paaiškino, kad, deja, konkrečios plagiato sąvokos LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nepateikia. Tačiau bendrąja prasme plagiatas yra suprantamas kaip svetimo autorių teisių objekto ar jo dalies neteisėtos kopijos padarymas ir pateikimas kaip savo.
„Iš esmės plagiatą galima apibrėžti kaip autorių teisių objekto autorystės (visos ar dalies) pasisavinimą pažeidžiant tiek turtines, tiek neturtines autoriaus teises. LATGA ekspertizių dėl plagiatų neatlieka. Kūrinio plagijavimo faktą gali patvirtinti tik pats jo autorius.
Klausytojas, girdėdamas dainą, gali daryti prielaidą kad ši panaši į jau anksčiau sukurtą kūrinį, tačiau jis negali patvirtinti neteisėto kopijavimo fakto“, – sakė L. Baškevičienė.
Anot jos, klausytojas gali pranešti originalaus kūrinio autoriui savo įtarimus dėl galimo kūrinio kopijavimo, o sprendimą dėl tolimesnių teisinių veiksmų vis tik turi priimti pats autorius, įvertinęs ar iš tiesų kūrinių panašumas yra toks akivaizdus, kad vieną jų galima būtų laikyti kito kopija.
Esant teisiniam ginčui tik teismo paskirti ekspertai gali nustatyti kūrinio plagijavimo faktą. Originalaus kūrinio autorius, kurio teisės buvo pažeistos, gali reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sumokėti kompensaciją.
„Mes savo bazėje registruojame duomenis apie kūrinių autorius, autorinio atlyginimo pasidalinimą tarp bendraautorių, kuriuos pateikia kūrinį registruojantis autorius. Jis ir prisiima atsakomybę dėl pateikiamos informacijos teisingumo. Tai nurodyta tiek mūsų narystės sutartyse, tiek kūrinių registravimo svetainėje“, – teigė LATGA direktorė.
Ar „ką noriu, tą dainuoju“ yra neoficiali šių dienų norma? Atlikėjų bei muzikos leidėjų teisėmis besirūpinančios organizacijos AGATA direktorė Agnė Begetė įsitikinusi, kad toks pasiteisinimas būtų tinkamas dainuojant namie, duše, automobilyje. Tačiau išleidžiant įrašą viskas tampa šiek tiek sudėtingiau.
„Atlikėjai yra laisvi pasirinkti kokį tik nori repertuarą – vieni dainuoja savo originalias dainas, kiti perdainuoja išgarsėjusius hitus, treti eksperimentuoja su sparčiai populiarėjančiais komerciniais „semplais“.
Jei tie „semplai“ įsigyti legaliai (dažnu atveju taip ir yra) – autorių teisėms niekas negresia. Originalumo samprata ir standartai muzikoje keičiasi, tai akivaizdu, ir mažiau originalumo nebūtinai yra nuosprendis.
Visgi autorių teisių pamatai nesikeičia: išleidžiant dainą su kito kūrėjo autorinio teksto ar melodijos fragmentais būtina susitarti. To nepadarius kyla grėsmė įsivelti į teisinius ginčus“, – pabrėžė AGATA direktorė Agnė Begetė.
