Jūratė Anilionytė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“
Pagal kinų horoskopą 2013-ieji – juodosios vandens gyvatės metai, tad senoji Rytų išmintis pataria iš gyvatės mokytis išminties ir ramybės, norint įveikti sunkumus. Tuo metu etnologai pastebi, kad Lietuvoje Naujųjų metų tradicijos labiau europietiškos ir labiau susiję su tarpušvenčiu.
Zoologijos sode Kaune gyvena trijų rūšių gyvatės. Nors kitų metų simbolis – juodosios vandens gyvatės, jos čia niekada neaugintos. Pasak herpetologės, paprastai gyvatės nedaro betikslių judesių, prieš puldamos ilgai ir kruopščiai rengiasi. Su jomis reikia elgtis ramiai, tačiau gyvatėms patinka būti ant rankų, jausti žmogaus šilumą.
„Gyvatės pažįsta savo prižiūrėtojus, pažįsta pagal kūno šilumą, pagal mūsų skleidžiamas chemines medžiagas, jos labai gerai sugeba išanalizuoti ir tas nuolatinis liežuvėlio kaišiojimas yra aplinkos tyrinėjimas. Tai nėra agresijos ženklas, tai yra bandymas išsityrinėti aplinką. Jos tą daro labai aktyviai“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė.
Pasak astrologų, 2013-ieji bus sėkmingi besimokantiems, besisemiantiems naujų žinių. Astrologai atkreipia dėmesį, kad kinai gyvatę laiko išminties, kantrybės, grožio ir sveikatos simboliu. Pataria iš jos pasimokyti išminties, gebėjimo laukti ir kiekvienoje situacijoje pasitelkti intuiciją. O per Naujuosius ant stalo siūloma dėti triušienos, pieno – tai ką mėgsta kitų metų globėja gyvatė.
„Man labai patinka gyvatės viena savybė – ji išsineria iš savo sunešioto rūbo ir tampa žavia, savimi pasitikinčia, gražia. Taip ir kiekvienam žmogui linkėčiau nebijoti tų pokyčių ir tam tikroje situacijoje atsikratyti kažko seno“, – teigia ezoterinio centro AUM astrologė-chirologė Romualda Voverienė.
Pasak etnologų, Lietuvoje Naujųjų metų tradicijos labiau europietiškos, su ypatinga magija nesiejamos. Tokios tradicijos į mūsų šalį atkeliavo kur kas vėliau, lietuviams pradėjus keliauti po pasaulį.
„Europinė kultūra į Lietuvą atėjo, kai jaunimas pradėjo keliauti po pasaulį, ne vienas į JAV išvažiuodavo užsidirbti ir matydami kitų šalių papročius atsiveždavo kažką ir į Lietuvą. Taigi seniau jaunimas lankydavo visus savo kaimynus persirengę Senaisiais ir Naujaisiais metais ir jų palyda, kur ir velniukas, meška, ožys būdavo. Žodžiu, kažkas labai primenančio Užgavėnes ir tai tarpušvenčiu būta labai senos tradicijos: senieji metais – sulinkę suvargę, su dideliausia kupra, naujieji – su knyga rankoje, tai galbūt tos knygnešių gadynės atspindys“, – pasakoja etnologas Libertas Klimka.
Tačiau žmonės sako, kad nesvarbu, tiki ar ne astrologų prognozėmis, svarbiausia viltis, kad Gyvatės metai bus sotūs ir ramūs.