Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, dainos teksto autorė yra E. Sebrova, o muziką kūriniui parašė „Grammy“ žvaigždė, prodiuseris Damonas Elliotas.
„Pažintis buvo labai netikėta. Viešnagės JAV metu mano prodiuseris D. Ingoldsby pasiūlė įrašyt keletą dainų Las Vegase. Kai išgirsti tokias naujienas, atrodo va, jau dabar viskas, mano gyvenimas, kuris buvo iki šiol, taps visiškai kitokiu, nes tarsi peržengsi ribą skyrusią tave nuo didžiųjų, tikrų pasaulinių žvaigždžių pasaulio.“
Tačiau dainininkė neslepia ir nusivylimo, kuris kilo susidūrus su JAV muzikos pasaulio realybe: „Tik vėliau supranti, kad arba tai proto susikurta iliuzija, arba tik žingsnelis link to, apie ką svajoja didžioji dauguma muzikantų. Ir tai yra tik pačio žmogaus pasirinkimas kokį kelią pasirinkti. Kaip sako mano mama, pati didžiausia laimė gali tapti didžiausia nelaime ir atvirkščiai. Tuo metu šis pasiūlymas atrodė kaip didžiausias stebuklas, kuris vėliau virto į virtinę nusivylimų, ašarų, tuščių pažadų burbulų iš žmonių, kurie tikrai gali padaryti labai daug.“
Aukodama savo laiką ir galimybę pasimėgauti įspūdingais Havajų paplūdimiais atlikėja su prodiuseriu D. Elliotu it artimu draugu du mėnesius dirbo Havajuose, Las Vegase ir Los Angele.
„Pamenu įrašus Havajuose. Kai paplūdimiai tokie gražūs ir tu mėnesį leidi laiką įrašų studijoje, nors taip norėtum nors vieną sekmadienį tiesiog pabūti prie jūros su savo mintimis. Atrodė, kad tikrai tas darbas, visi finansai nenueis vėjais. Girdėt istorijas apie Whitney Houston (Damonas Elliotas – jos pusbrolis) kokia ji buvo iš tikro, šiek tiek prisiliesti prie šios legendos gyvenimo, kuri man yra vienas didžiausių įkvėpimų, jau buvo stebuklas. Matyti kiek „Grammy“ statulėlių turi Damonas, leisti laiką tarsi su artimu draugu, juokaut, kartu išgert kavos ryte du mėnesius man buvo kasdienybė.“
Įrašiusi dainas Eleonora grįžo į kur kas mažiau saulėtą Londoną, turėdama spręsti kaip pačiai išleisti savo dainas.
Nors nusivylusi, dainininkė gavo vertingą pamoką, kad talentas – dar ne viskas, svarbu ir aplinkybės, tinkami žmonės.
„Teko grįžti į niūrų Londoną ir likti su įrašais, kurie turėjo „pasileisti“ iškart Londone. Likti su savimi ir savo mintimis. Buvo juoda ir tamsu ne tik širdyje, galvoje, bet ir tose pilnose šurmulio Londono gatvėse. Teko ilgai galvoti, o kas man liko. Kadangi aš ne iš tų, kur pasiduoda, susisiekiau su kitais prodiuseriais, kad padarytų dainos „remixus“. Supratau, kad dainas turėsiu leisti pati. Tuo metu neturėjau resursų nei klipams, nei noro grįžti į Lietuvą. Ir teko susidurti su daugybe įžvalgų. Nesvarbu, kad dirbi su „Grammy“ žvaigždėm. Nesvarbu, kad turi pakankamai talento, kad būtum pakviesta su jais dirbti. Kad padarytum tai, ko nori, turi būti ne tik įdėta pakankamai darbo, turi susiklostyti tinkamos aplinkybės ir tinkami žmonės. Tiesiog turi būti pasiruošęs nuo A iki Z, kai tas laikas ateis parodyti, ką iš tikro gali. Ir dabar galiu pasakyti, dar esu pasiruošimo fazėje. Nors dauguma sako, kad jau dabar tavo laikas, aš žinau, kad tai dar nėra tai, ką noriu daryti ir rodyti.“
Eleonora Sebrova atvirauja, kad „First time“ yra labai artimas jai kūrinys, kalbantis apie svajonę: meilę, kuri auga su kiekvienu nauju pirmu kartu.
„Nemanau, kad daina taps hitu, bet pagaliau drąsiai galiu ją leisti. Mano kūriniai yra tarsi svajonės. „First time“ yra apie meilę, kuri auga. Kiekvieną kartą tą patį žmogų pamatai tarsi iš naujo, tarsi pirmą kartą. Tarsi žiūrėtum į tą patį naktinį dangų, bet kaskart žvaigždės šviečia vis ryškiau.“
„First time“ turi ir gilesnę potekstę apie pirmus kartus, kurie dažnai nebūna idealūs, tačiau ypatingai svarbūs, iš kurių mes mokomės ir augame.
„Pirmi kartai gyvenime nebūtinai būna sėkmingi, bet jie man ypatingai svarbūs ir su laiku jų daugėja. Man įdomu pažinti, įdomu net padaryti klaidų ir pasimokyti. Labai retai pirmi kartai būna idealūs. Bet tik pirmi kartai garantuoja augimą, kad ir kokie skaudūs jie bebūtų.“
„Vaizdo klipas nufilmuotas Monako ir žydrosios Prancūzijos pakrantės apylinkėse. Kadangi pati gyvenau Monake trejus metus, aš jį matau šiek tiek kitaip. Aišku, galioja griežti įstatymai, kad pačio Monako filmuoti be specialių leidimų negalima, tai apeidama norėjau parodyti gražiausius vaizdus, ką ten teko matyti.“
