Dažnai atsitinka, kad pamatęs be galo gražią ir seksualią merginą lieki pakerėtas jos tobulų formų, tačiau jau po pirmų penkių minučių supranti, kokia neįdomi ta gražuolė. „Olialia“ mergaitė Alvyda Sinkevičienė - išimtis, „Julius“ ne tik negalėjo atitraukti nuo jos akių, bet ir tikrai turėjo apie ką įdomiai padiskutuoti.
"Vakaro žinių" nuotr.
- Pagaliau žiema, iškrito pirmasis sniegas. Ar širdyje jau jauti šventines nuotaikas?
- Žiemos nelabai mėgstu, esu vasarinė mergaitė, todėl Kalėdos man gali būti ir be sniego. Bet šventinę nuotaiką jaučiu, nes jau prasidėjo dovanų maratonas, šiaip man pačiai labiau patinka pirkti kitiems nei gauti dovanėles.
- Net ir dabar, kai pasaulį drebina ekonominė krizė?
- Krizės stengiuosi nejausti, nes vis tiek jos nepakeisi. O dovanėlėmis palepinti norisi, kad ir ne tokiomis didelėmis, tiesiog kiek leidžia piniginė.
- Kokias dovanas pati labiausiai vertini ir brangini?
- Labiausiai man patinka dovanos, kurių nesitikiu ir kurias gaunu be jokios progos. Tai gali būti tiesiog iš jūros ištrauktas, įdomiai supakuotas akmenukas. Ir nebūtinai nuo mylimo žmogaus, tokią dovanėlę malonu gauti ir iš gero draugo ar draugės.
- Esi be galo žavi mergina ir tikriausiai dovanų gauni ne tik iš mylimųjų bei draugų, bet ir iš gerbėjų?
- Na, nesakau, kad gerbėjų nėra, bet tikrai negalėčiau išskirti kokių nors jų dovanų. Arba tiesiog neprisimenu.
- O kaip dėl komplimentų? Tikriausiai kas dieną sulauki jų tiek, kad jau nebeįdomu?
- Aišku, komplimentų sulaukiu, ir tikrai malonu širdžiai būna juos išgirsti, bet iš tikrųjų esu labai savikritiška, ir kai kas nors pasako, kokia aš graži, tai nesakau: „Taip, aš tikrai labai graži“.
- Visuomenė dažnai linkusi manyti, kad jeigu mergina graži, tai būtinai kvaila ir banali. Pati su tuo susiduri ir kaip reaguoji - bandai pakeisti kitų nuomonę apie save ar tiesiog nekreipi į tai dėmesio?
- Pakeisti to neįmanoma - kiek žmonių, tiek ir nuomonių, apie mane taip pat kiekvienas turi savo nuomonę. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kokia esu iš tiesų, o nepažįstamiems, kiek esu girdėjusi, pirmas įspūdis toks, kad esu pasikėlusi, nors taip nėra. Todėl pati niekada apie žmogų nesprendžiu iš pirmo karto, nes galima labai smarkiai suklysti. O kalbant apie blondines, kad jeigu graži, tai būtinai kvaila, esu susidūrusi su tokiomis, kurioms iš tikrųjų blondinė yra diagnozė. Mano tik plaukų spalva tokia.
- Taip pat gaji nuomonė, kad tokioms mergaitėms kaip tu patinka blogi berniukai. Ar tikrai taip?
- Niekada nesureikšminu, ar vaikinas turi pinigų, prabangų automobilį, man daug svarbiau, kad mane gerbtų ir mylėtų. Galbūt gyvenu ir aš iš tikrųjų muilo operų dvasia, kad nesvarbu kur ir kaip, bet turi būti laiminga. Ir tikrai nesiskundžiu savo gyvenimu, nes turiu tokį žmogų, kuris manimi labai rūpinasi, kuris man kartais net per geras. Šiaip pagal Zodiaką esu Liūtas, plėšrūnė, karštakošė, o jis moka mane nuraminti, supranta ir priima tokią, kokia esu. O kalbant apie blogus berniukus, tai, žinoma, yra tokių panelių, kurioms jie patinka, tačiau aš niekada neleisčiau savęs žeminti ir skriausti vien dėl įvaizdžio. Kam man toks, kurio smegenyse - varnų lizdas?
- Bet prieš tapdama „Olialia“ mergaite nebijojai, kad atsiras tokių, kurie į tave žiūrės kreivai?
- Bijoti tai nebijojau, nes žinojau, kad ir nebūnant „Olialia“ mergaite žmonės vis tiek gali ką nors iškapstyti ir sudirbti.
- Kaip prasideda eilinė tavo diena?
- Anksti keliuosi, nes jau aštuntą turiu būti darbe.
- Jeigu ne paslaptis, ką dirbi?
- Dirbu inžiniere ir vien tuo jau laužau stereotipus, kad nesu tik graži, buka lėlytė, kurią galima pasistatyti ir žiūrėti. Dirbu, nes nemėgstu, kai mane išlaiko, privalau turėti savo pinigų, jaustis visaverčiu žmogumi, o ne kokia nors išlaikytine. Papildomai dirbu modeliu, kartais padirbėti tenka išvažiuoti į Italiją, tačiau to nesureikšminu, nes ne visada būsiu graži, tiesiog galvoju apie ateitį, kad kai būsiu sena ir negraži, bent pinigų turėsiu.
- Na, o ką veiki savaitgaliais?
- Esu vyturiukas ir net savaitgaliais gana anksti keliuosi. Kartais keista girdėti sakant, kad turėdama ilgus nagus tikriausiai nieko nedarau, nes iš tikrųjų darau - ir namus tvarkau, ir maistą ruošiu.
- Kokius patiekalus galėtum pavadinti savo firminiais?
- Iš tikrųjų man būna taip, kad tai, ką sugalvoju, išeina labai skaniai. Labiausiai patinka eksperimentuoti kepant pyragus, ir keisčiausia, kad tie eksperimentai visada pasiteisina, niekas neapsinuodija ir sako, kad labai skanu.
- Kaip kokie bandomieji triušiai...
- Ne, visada pati paragauju, ar skaniai išėjo.
- Net ir pyragus? Maniau, kad laikaisi dietų...
- Aš nevalgau mėsos, nevalgau duonos, nežinau, koks bulvių skonis, negeriu gazuotų gėrimų. Galiu daug ko atsisakyti, bet saldumynų neatsisakysiu niekada, labai juos mėgstu ir papiktnaudžiauju.
- Tai tavo lieknumo paslaptis - genai?
- Nemanau. Aš derinu maistą, visada turiu papusryčiauti, o vakarienės gali ir nebūti. Taip pat per dieną išgeriu du litrus vandens. O šiaip dėl savo figūros labai išgyvenu, būna dienų, kai atsistoju prieš veidrodį ir matau save negražią ir storą.
- Prie veidrodžio praleidi daug laiko?
- Jeigu maivausi, tai praleidžiu tikrai daug, jeigu einu ir kur nors pamatau veidrodį, tai būtinai bent viena akimi turiu į jį pasižiūrėti. O šiaip nemėgstu dažytis, paprastomis dienomis stengiuosi visai to nedaryti, nebent einu į kokį vakarėlį. Aišku, stengiuosi prisižiūrėti, tuo nesiskiriu nuo kitų merginų, gal tik tuo, kad vertinu natūralumą. Antra vertus, nesu griežtai nusistačiusi prieš netikrus nagus, plaukus ar silikoninę krūtinę, nes nežinau, kas bus vėliau. O kol kas turiu savo plaukus, savo nagučius, ir kai kas nors tvirtina, kad jie priauginti, didžiuodamasi pasakau, kad klysta.
- Pakalbėkime apie meilę. Kas, tavo supratimu, tai yra?
- Meilės negalima paliesti, ją reikia pajusti, o žodžiais ji sunkiai nusakoma. Aš meilę jaučiu ir galiu pasakyti tik tiek, kad ji turi daug spalvų, emocijų, išgyvenimų. Kiekvienas žmogus, kuris ją pajunta, supranta, kas tai yra.
- Dažnai linkusi įsimylėti?
- Labai sunkiai į savo širdį įsileidžiu kitą žmogų, ir iki mano vyro buvo tik vienas vaikinas, su kuriuo rimtai bendravau. Atsimenu, kai išsiskyriau su tuo vaikinu, ilgą laiką nieko neprisileidau, visi sakydavo, kad esu be galo išranki. Bet tai netiesa, tiesiog norėjau jausti, ir štai sutikau savo vyrą.
- Kiek jau laiko esate susituokę?
- Keturis mėnesius, viskas dar labai šviežia.
- Daug kas tiki, kad meilė tetrunka ne ilgiau kaip trejus metus, nebijai, kad ir tavo meilė nėra amžina, kad jausmai vieną dieną ims ir išblės?
- Dėl nieko negaliu garantuoti, kaip ir dėl to, kad rytoj atsikelsiu, eisiu į darbą ir panašiai. Noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis mano vyras, bet gyvenimas iškrečia visokiausių pokštų. Mes dažnai pasišnekame, kad atsiradus kitam žmogui ar tiesiog išblėsus jausmams reikia paleisti vienam kitą, nes kam laikyti žmogų, kuris tavęs nemyli. Antra vertus, apie tokius dalykus stengiuosi negalvoti.
- Kaip manai, ar su buvusiu mylimuoju galima likti gerais draugais?
- Tokių atvejų pasitaiko, bet nemanau, kad ta draugystė labai nuoširdi, vis tiek lieka kažkokia siena, be to, anksčiau ar vėliau pradedi kalbėti apie praeitį, priekaištauti, o tai nieko gero neduoda.
- Dabar apie žemiškesnius dalykus. Ar sutiktum už milijoną nusifotografuoti erotiniam žurnalui?
- Tikrai ne.
- O už dešimt milijonų?
- Taip pat ne.
- Tuomet sakyk savo kainą.
- Manęs neįmanoma papirkti, nesu lėlė ir savęs neparduočiau. Tarkim, paimu milijoną ir nusifotografuoju nuoga. Tą milijoną anksčiau ar vėliau išleisiu ir jo neturėsiu, o nuotraukos liks ir jau niekada nesusigrąžinsiu garbės, visą gyvenimą mane badys pirštais. Taip mane auklėjo tėvai, ir esu jiems labai dėkinga, kad tapau dora, mandagi ir
išsilavinusi panelė.
- Ko palinkėtum gražioms panelėms, kurios dar nerado savo kelio ir kurioms viskas priešaky?
- Norėčiau palinkėti, kad tos jaunutės panelės neskubėtų atsisakyti vaikystės. Suaugusiųjų pasaulyje nuolatos reikia kovoti, o vaikui viskas leidžiama, ir jeigu jis griūva, tai net Dievas pakiša pagalvėlę, kad neskaudėtų. Antra vertus, dauguma gražių panelių baigusios mokyklą niekur nestoja, nueina į pramogų verslą ir mano, kad viskas tiesiog puiku. Tačiau reikia prisiminti, kad kada nors tas pramogų verslas baigsis ir kad tada tapsi niekam nereikalinga, todėl iš pradžių būtina įgyti išsilavinimą, o tik paskui linksmybės.
Daugiau Alvydos nuotraukų galite rasti čia.
Parengta pagal „Respublikos“ priedą „Julius/Brigita“
