Lietuvoje po egzorcistą yra beveik kiekvienoje vyskupijoje. Egzorcistai teikia pagalbą tiems žmonėms, kurie kartais nesulaukia jos ir iš medikų.
Pasak Lietuvos dvasininkų, nors teoriškai kiekvienas vyskupas turėtų turėti pas save tokį specialistą, realiai jokių specialių centrų, programų ar kitokios šėtono išvarymo sistemos Lietuvoje nėra.
Vyskupas Juozas Tunaitis portalui “Balsas.lt” tvirtino, jog nors besispecializuojančių šioje srityje ir esama, į kaimyninę Lenkiją, kur dirba apie 70 egzorcistų, kol kas nesilygiuojama. “Lietuvoje didelio skaičiaus praktikuojančių egzorcistų neturime. Lenkijoje kiek kita situacija – ten daugiau pačių kunigų ir kitoks visuomenės požiūris. Pas mus tokios masės ir sistemos nėra”, - sakė vyskupas.
Tarp garsiausių Lietuvoje šios srities specialistų vyskupas iškart nurodė Ramygalos Šv.Jono Krikštytojo parapijos kleboną Edmundą Rinkevičių neseniai jau rašė spauda. Vienas pirmųjų Lietuvoje paskirtų egzorcistų prisipažino turintis apie 25 metų kovos su nelabuoju stažą.
Pasak jo Ekscelencijos, Lietuvos katalikų dvasininkai – egzorcistai teikia pagalbą tiems žmonėms, kurie kartais nesulaukia jos ir iš medikų. “Mūsų žmonės tai daro ne tik remdamiesi mūsų liturgija, bet ir neprastai išmanydami psichologiją,”- pabrėžė vyskupas J. Tunaitis.
Jėzaus širdies parapijos klebonas Gintaras Petronis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad tikrų apsėdimo atvejų nėra tiek jau daug. „Gal vienas iš šimtų atvejų, kai kreipiamasi tokiu reikalu, pasitvirtina. Daugeliui reikia visai kitokio pobūdžio pagalbos, tačiau būna ir tikrų atvejų“. Pasak klebono, tą bet kuriuo atveju turi daryti specialiai pasirengęs egzorcistas, o ne bet kuris kunigas, ir eksperimentuoti čia neleidžiama. Apie konkrečius apsėdimo ir demono išvarymo atvejus dvasininkai šnekėti nepanoro. Pasak jų – spekuliuoti šėtono vardu ir daryti jam reklamą – nėra reikalo.
Atskirti psichinę ligą nuo apsėdimo, pasak dvasininkų, nėra sudėtinga, nes šizofrenikas ar šiaip psichinis ligonis nesibaimina maldų, kunigų, kryžiaus ar liturginių relikvijų.
Dvasininkai pabrėžia, jog šiuolaikinė psichiatrija neatsako į visus klausimus. Todėl tebevyksta psichiatrų kongresai egzorcizmo tema (neseniai toks įvyko Vilniuje), taip pat ir kasmetiniai egzorcistų tarptautiniai susiėjimai. Egzorcizmą oficialiai pripažįsta Vatikanas, ne taip seniai pertvarkęs velnio išvarymo apeigyną, galiojusį nuo viduramžių laikų.
Su egzorcizmu Lietuvoje susijusi dar viena pikantiška detalė. Pasak kai kurių šaltinių, Valstybės saugumo departamente, vienas jau nebedirbantis padalinio vadovas dar prieš porą metų, formuluodamas pavaldiniams strategines darbo kryptis, „pasimetė“ tarptautiniuose žodžiuose ir užrašė, jog VSD turi domėtis egzorcistų veikla (greičiausiai turėdamas omeny ekstrasensus).
Lenkijos kaimas kyla į kovą su šėtonu
Lenkijos Počernino kaimą vienas su Šėtonu kovoti pasiryžęs katalikų dvasininkas ketina paversti pagrindiniu egzorcizmo centru Europoje, skelbia „Washington Post“.
Dvasininkas Andrzejus Trojanowskis teigia, kad tai bus vienintelė tokia „dvasinė oazė“, kurioje bus gydomi velnio ar demoniškų jėgų apsėsti lenkai. Dvasininkas teigia, kad jo kovą su šėtonu jau palaimino vietiniai katalikų bažnyčios dvasininkai, pritarimą misijai reiškia ir Vatikanas.
„Tai yra mano užduotis ir mano tikslas, nes aš noriu padėti tiems žmonėms. Yra nemaža grupė žmonių, kuriems išsivaduoti nuo demonų nepadeda jokia kita praktika. Tačiau jie nori ramybės ir egzorcizmas jiems padės“, – teigia jau 4 metus egzorcisto praktika besiverčiantis kunigas.
Egzorcizmo praktika grįžta į katalikų bažnyčios gyvenimą Europoje. Praėjusią liepą daugiau nei 300 egzorcizmu užsiimančiu kunigų susirinko į Lenkijos Čenstachovos miestą, kuriame buvo surengtas ketvirtasis tarptautinis egzorcistų kongresas. Vien Lenkijoje šiuo metu yra 70 kvalifikuotų egzorcistų – dvigubai daugiau nei prieš 5 metus. Italijoje veikia apie 300 egzorcistų, iš kurių žymiausias – 82 metų Gabriele Amorthas, kasdien atliekantis egzorcizmo seansus Romoje ir vadovaujantis „Europos egzorcistų bendrijai“. „Žmonės daugiau nebesimeldžia, jie nebeina į bažnyčią ir nebeatlieka išpažinties, todėl velniui atėjo lengvi laikai. Pasaulyje plinta šėtono garbinimas, o žmonės labiau domisi satanistinėmis praktikomis bei ritualais nei pačiu Jėzumi“, – teigė G. Amorthas.
G, Amortho teigimu, egzorcizmo atgaivinimu suinteresuotas buvo pats Vatikanas, kuris 1999 metais pirmąkart per kone keturis amžius peržiūrėjo egzorcizmo apeigų atlikimo ritualą. Nors Vatikanas oficialiai ir neigia, kad gruodį pradėjo intensyvius naujų egzorcistų apmokymus, teigiama, kad demonų išvarymo iš žmogaus sielos praktiką siekta atgaivinti dar Jono Pauliaus II laikais, o siekis ypač suintensyvėjo į pontifiko postą įžengus Benediktui XVI. Romos Katalikiškasis universitetas nuo 2005 metų studentams siūlo egzorcizmo kursus.
Vienas iš Lenkijos dvasininkų pareiškė, kad šėtonas dažniausiai apsėda žmones, kurie nusigręžia nuo bažnyčios, įsijungia į „Naujojo amžiaus“ (New Age) judėjimus arba persimeta prie alternatyvių religijų išpažinimo bei užsiima okultizmu. Dvasininko teigimu, šėtonas lengviau apsėda ir priklausomybę internetui turinčius bei joga užsiiminėjančius asmenis.
Egzorcistai teigia, kad demonai žmones apsėda įvairiais laipsniais ir tik maža dalis apsėstųjų būna visiškai kontroliuojami šėtono. Tokie žmonės įgyja antžmogiškų galių, pradeda kalbėti egzotiškomis kalbomis, bijoti šventintų objektų bei smarkiai dvokia. Teigiama, kad tokiu atveju dvasininkas tiesiogiai turi susigrumti su pačiu šėtonu ir, naudodamasis bažnyčios galiomis, išvaryti jį iš žmogaus dvasios. Tačiau dažniausiai atliekamas taip vadinamas „lengvasis egzorcizmas“, kurio metu demonai išvaromi maldomis.
Egzorcizmo praktika kelia prieštaravimų ir pačių dvasininkų tarpe. Visų pirma ši praktika asocijuojasi su viduramžiais vykdytomis raganų medžioklėmis, o šiuolaikinė karta apie egzorcizmą daugiausiai žino iš populiaraus 1973 metų Holivudo siaubo filmo „Egzorcistas“. Tiesa, siaubo istorijų netrūksta ir tikrovėje. Štai 1976 metais viena vokietė mirė iš bado po to, kai du kunigai, įtikėję, jog moterį apsėdo šėtonas, atliko jai net 60 egzorcizmo seansų. 2002 metais vienas Vokietijos kunigas buvo priverstas trauktis iš dvasininkų luomo po to, kai viena moteris jį apkaltino seksualiai priekabiavus egzorcizmo seanso metu.
Egzorcistai teigia dažnai į konsultacijas kviečiantys psichologus bei psichiatrus, nes bijoma, kad protinę ar psichinę negalią turintis žmogus nebūtų sumaišytas su velnio apsėstuoju. Tačiau dvasininkai laikosi nuomonės, kad medicininė praktika dažnai nesugeba atsižvelgti į dvasinius dalykus, todėl ne visada gali padėti ligoniui.
A. Trojanowskis šiuo metu dirba Lenkijos Ščecino mieste. Jis teigia per dieną susiduriantis mažiausiai su pora dešimčių įvairių demonų apsėstų žmonių, kuriems reikia egzorcisto pagalbos. Tačiau dvasininkui reikia daugiau vietos, kad visi nelabojo išvarymo laukiantys asmenys galėtų būti tinkamai priimti. Egzorcizmo centro kūrimo planai pirmą kartą buvo atskleisti praėjusių metų gruodį. Arkivyskupas davė leidimą centrą statyti Počernino kaime esančioje bažnyčios žemėje – apie 40 kilometrų nuo Ščecino.
Tiesa, teigiama, kad patys kaimo gyventojai apie tokį sprendimą informuoti nebuvo ir pačia idėja itin sužavėti neliko. „Žmonės bijo, kad į šią vietovę ims plūsti įvairiausio plauko pamišėliai“, – teigė vienas kaimo gyventojas. Kaimiečiai egzorcizmo centrą įsileisti žada tik tokiu atveju, jei bažnyčia garantuos visišką jų saugumą.
