Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendžia, kokią piniginę baudą skirti atlikėjui, nes jis ilgą laiką nepaisė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raginimų.
Už kiekvieną nevykdymo dieną inspekcija prašo skirti piniginę baudą iki 300 eurų. Prašoma skirti baudą už laikotarpį nuo 2020 balandžio 1 dienos iki šių metų liepos 28 dienos. Tądien inspektoriai užfiksavo, kad sienutė įstatymų reikalavimams atitinka.
BNS skaičiavimais, pagal inspekcijos nurodytą laikotarpį, 2020 metais E. Dragūnas pradelsė 275 dienas, o šiemet 209. Iš viso pradelstos 484 dienos.
Sako nespėjęs dėl karantino
Atraminę sienutę statybų inspektoriai E. Dragūno sklype Šilo gatvėje aptiko dar 2018 metais.
„Statybos inspekcija, kaip statybų priežiūrą atliekanti institucija, atliko patikrinimą žemės sklype Šilo gatvė 92, Vilniuje, ir nustatė savavališką statybos faktą. Dar 2018 liepos 3 dieną statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, neturint statybos dokumento pastatyto statinio – atraminės sienutės. Ji buvo pastatyta saugomoje teritorijoje tai yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje“, – per teismo posėdį sakė inspekcijos atstovė Justina Dirmantaitė.
Ji atkreipė teismo dėmesį, kad E. Dragūnas įpareigojimo nevykdė nepateisinamai ilgą laiką ir sienutę sumažino tik kreipusis antstolei į teismą.
„Manome, kad pateisinančių priežasčių, kodėl taip ilgai nebuvo vykdomas privalomasis nurodymas, nėra. Pagrindas skirti skolininkui baudą egzistuoja“, – sakė J. Dirmantaitė.
Nei E. Dragūnas, nei jo advokatas teisme nepasirodė, jie iš anksto pranešė, kad nepageidauja dalyvauti posėdyje.
Iš teisėjo Lino Virkučio paskelbtų duomenų matyti, kad E. Dragūnas teigia, jog susirasti rangovą sienutės darbams jam sutrukdė karantinas ir COVID-19 pandemija.
Tuo metu J. Dirmantaitė replikavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sienelės sutvarkymo darbai neatlikti dėl karantino ir pandemijos, darbai nebuvo sudėtingi, o savavališkos statybos faktas paaiškėjo dar 2018 metais.
Teismas sprendimą skelbs ketvirtadienį.
Teisme byla ir dėl namo projekto
Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nagrinėja bylą, kurioje sprendžiama dėl E. Dragūno namo statybų teisėtumo.
2017 metų spalį tas pats teismas buvo įpareigojęs atlikėją per pusmetį savo lėšomis nugriauti saugomoje teritorijoje esantį gyvenamąjį namą, nes jis pastatytas pažeidžiant įstatymus.
E. Dragūnui apskundus šį sprendimą Panevėžio apygardos teismas bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kol tartasi dėl taikos sutarties, byloje paskelbta pertrauka.
Pavilnių regioniniame parke atlikėjas namą pasistatė pagal 2015 metais išduotą statybų leidimą.
Statybų inspekcija teigė, kad pastatytas projekte nenumatytas priestatas, pakeista pastato stogo konstrukcija, vietoj šlaitinio įrengtas plokščias sutapdintas stogas, pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos, antrame aukšte įrengtos monolitinės sienos ir laikančioji monolitinė perdanga.
Aplinkos ministerija yra nustačiusi, kad namo tūris padidintas beveik 16 kartų.
Be to, Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad draudžiama statyti statinius arčiau nei 50 metrų nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos. E. Dragūno namo atstumas iki šlaito siekia 11,44 metro.
