„Artistokratiškų bruožų, skaisčios, šviesios odos ir elegantiškos laikysenos – tokio tipažo moters jau kurį laiką dairiausi savo kolekcijos pristatymui. Eleonora tikrai yra mūza, su ja savo kūrinius atskleidžiau tiksliai taip, kaip norėjau. Fotosesijos metu specialiai kūrėme aliuziją į japonišką porcelianą, derinome statiškas pozas ir laisvą šilko kritimą. Porcelianinė moteris tose nuotraukose - sustingusi, o šilkas – tarsi gyvas,”- pasakojo dizainerė Inga Rebrova.
Pristatydama savo kolekciją dizainerė kalba ir apie kitokį seksualumą, kuris interpretuotai perteiktas jos kūriniuose. „Mano pačios atlikta tapyba ant šilko paverčia visus drabužius autentiškais meno kūriniais, tačiau iš Rytų kultūros šiai kolekcijai pasiskolinau ir dar vieną idėją – kitokį požiūrį į seksualumą.
Geišos, vilkėjusios kimono, nuo galvos iki kojų būdavo uždengusios kūną šilkais, tačiau tai vistiek buvo laikoma gundančiu apdaru. Visai kitaip Vakarų kultūroje – čia moterys atidengia pečius, krūtinę, kojas, kad trauktų akį. Mano kolekcija yra kitokio seksualumo interpretacija, tarpinis variantas tarp Rytų ir Vakarų, joje nėra nei aptemptų, figūrą išryškinančių siluetų, nedominuoja atviros iškirptės, o ir kojos nebūtinai turi būti matomos, nes mano drabužį vilkinti moteris spinduliuoja kažką ypatingo iš vidaus,” – pasakojo dizainerė Inga.
I.Rebrovos vasarinė suknelių kolekcijoje bus aštuoniolika modelių, daugiausiai – kūriniai iš šilko. Esminis dizainerės kūrybos išskirtinumas – ant šilko atliekama autentiška tapyba, kuri paverčia kiekvieną suknelę originaliu meno kūriniu. Pati dizainerė sako, kad jos sukneles įsivaizduoja vilkimas medaus mėnesio metu arba kaip antrą vestuvinę suknelę.
Lietuvoje ši dizainerė bei jos kūryba jau matyta ant „Mados nakties” podiumo Vilniaus Rotušėje, o be to, ji stilių yra kūrusi ne vienam žinomam atlikėjui, tarp jų ir Liepai Mondeikaitei, dainininkui Mantui Jankavičiui bei jo grupės nariams.
Metų pabaigoje dizainerė planuoja pristatyti ne vienerius metus brandintą modernių kirpimų rudens-žiemos kolekciją Vilniuje.
