Pasidalijusi įrašu, moteris papasakojo apie ne tik jo, bet ir savo blaivybės kelią.
„2006. 06.06 Diena. Mama užėjo į savo sūnaus kambarį. Ilgai bandė jį pažadinti. Ir kai pagaliau jis pabudo, išgirdo tokius mamos žodžius: – Sūnau! Ką sau manai?! Ar supranti, kad geri jau 10 dienų?!
Nežinau kas nutiko, bet kažkas labai stipriai jį paveikė. Ar mamos pasakyti žodžiai, ar apėmusi baimė su pasibaisėjimu savimi, jis labai greitai ir tvirtai priėmė sprendimą. Pats, niekieno nevaromas ir neraginamas. (Nelabai jis ko nors ir klausytų). Kaip jis pats vėliau pasakojo, – užsidarė „durnyne“.
Praėjo Minesotos programą. Greitai atsistojo ant kojų. Nes Pats To Norėjo. Labai stipriai norėjo.
Ir ta jo nesuvokiamai galinga Stiprybė, plieninė Kantrybė, neapsakomai tvirta valia, ryžtas ir tas begalinis noras susitvarkyti savo gyvenimą – nugalėjo!
Telaimina jį Dievas.
Po kelių metų, 2009m. gražų pavasario vakarą, aš su juo susipažinau.
Ir nepasakojant pasakų, nuo tada mes jau nebeišsiskyrėme. Jis man taip pat labai padėjo. Buvo likimo lemtas žmogus. Dievo atsiųstas man, kaip didžiulė dovana.
2012.12.12 Mes susituokėme ir tapom ne tik pora, bet ir tvirta šeima. Mes esam skirti vienas kitam. Nebūtinai mes patys taip sugalvojome. Juk, kas skirta gyvenime nutikti, tas ir nutinka. Ir nieko čia neprivyniosi.
SU 18-tuoju blaivybės gimtadieniu, mano meile! Būk Sveikas! Didžiuojuosi tavimi! Ir labai tave myliu“, – rašė Dž. Butkutė.
