Kelias savaites Klaipėdoje sklandžiusi legenda apie Girulių mešką sulaukė atomazgos – keistas padaras sučiuptas. Gyvį sugavo ir specialistus iškvietė vietinė dvylikametė mergaitė.
Išvydo lendantį po traukiniu
Visą birželį specialiųjų tarnybų telefonai kaito nuo gyventojų pranešimų apie pajūrio miške matytą gyvį, panašų į mešką.
Buvo pasklidusi žinia, kad Klaipėdos apylinkėse pastebėtas kiauninių šeimos žinduolis – ernis. Esą stambus metro ūgio keturkojis, kurio užpakalinės letenos yra ilgesnės nei priekinės, gamtoje lengvai apsigina net nuo meškų ir jos šių gyvių vengia. Erniai yra gyvenę ir Lietuvoje.
Girulių gyventojai dienraščiui liudijo, kad keistas ilgomis užpakalinėmis kojomis ir ilgoka uodega žvėris buvo pastebėtas įvairiausiose vietose – nuo paplūdimių iki Girulių geležinkelio stoties.
Penktadienį šiukšliadėžėse maisto ieškojęs gauruotas keturkojis įkliuvo, kai penktokė giruliškė Armandita Gaudiešiūtė jį išvydo Girulių geležinkelio stotyje.
„Jis pralindo po stovinčiu traukiniu ir per bėgius pėdino krūmų link. Žiūriu, kažkas toks juodas vaikšto. Iš pradžių nesupratau, ar tai meška, ar šuo“, – apie pirmą įspūdį išvydus keistą padarą pasakojo A.Gaudiešiūtė.
Mergaitė su draugėmis tuo metu ėjo žaisti slėpynių, buvo apie antra valanda dienos.„Tačiau man pasirodė įdomu ir aš nusivijau padarą. Jis metėsi į vieną pusę, aš paskui jį, tuomet nuskuodė priešinga kryptimi, aš – iš paskos“, – pasakojo giruliškė.
Juodas padaras nuo vaikų bandė slėptis krūmuose, tačiau mergaitė su vienu praeiviu pamėgino jį surasti.
„Pagavau prie pat pėsčiųjų perbėgos per geležinkelį, prie šių vartelių. Apkabinau, glosčiau, ir nieko jis nedarė“, – pasakojo Vitės pagrindinės mokyklos penktokė.
Mergaitė, iš arčiau apžiūrėjusi gyvį, tuoj pat suprato, kad tai senas, ligotas šuo. Jo snukis buvo nusėtas erkių.
„Šventinį savaitgalį čia buvo daug žmonių, daug kas dviračiais važiavo prie jūros, tačiau niekas nepaklausė, iš kur tas šuo, panašus į mešką“, – kalbėjo giruliškė.
Vieninteliai du praeiviai išdrįso paglostyti romiai pavėsyje prie penktokės besiglaudžiantį šunį.
Maitino dešrelėmis
Mergaitė apie padarą telefonu pranešė policijai, tačiau čia išgirdo nurodymą skambinti į beglobių gyvūnų priežiūros tarnybą „Aumura“.
„Dvi valandas sėdėjau su juo, per tą laiką draugai atnešė dešrelių. Jis taip godžiai puolė prie maisto, kad maniau ranką nukąs", – pastebėjo dvylikametė.
A.Gaudiešiūtės kaimynė Rasa Stupurienė tikino, kad prieš kurį laiką susidūrus akis į akį su šiuo padaru miške ją persmelkė mintis, jog mato mešką.
„Jis iš miško išniro prieš pat mano automobilį. Norėjau nufotografuoti, tačiau kitame šone išvydau briedį, kramsnojantį medžio šaką. Nespėjau apsukti automobilio, kai gyvis pradingo“, – kalbėjo R.Stupurienė.
Išgirdo per spaudos apžvalgą
Vis dėlto prie giruliškiams siaubą keliančio gyvūno iki šiol niekam nebuvo pavykę prisiartinti.
„Net gelbėtojai nuo jo slėpėsi būdelėje. Keista, kad niekas iš vyrų nepabandė sugauti gyvio“, – stebėjosi abi kaimynės.
Sulaukusi „Aumuros“ specialistų, A.Gaudiešiūtė apie įvykį nuskubėjo papasakoti mamai. Moteris nustėro išgirdusi, ką veikė jos dukra, nes išvakarėse buvo girdėjusi spaudos apžvalgos metu cituotą „Klaipėdos“ straipsnį apie keistą gyvį, šiurpinantį pajūrio gyventojus.
„Šaunuolė mano mergaitė, kad nepabūgo. Tik man buvo neramu, kad vaikui kas nenutiktų, – dienraščiui kalbėjo Armanditos mama Andžela Gaudiešienė. – Tikras tarzanas ta mano dukra. Augina visokius gyvūnus. Aš tik džiaugiuosi, kad ji to šuns neparvilko į namus. Ji ir žirafą į namus parsivestų“.
Išmetė nugaišti?
Giruliškiai laikosi vieningos nuomonės, kad šis keistas gyvūnas šeimininkų buvo specialiai atvežtas į mišką ir paliktas nudvėsti.
„Mes ne kartą autobusų stotelėje matėme išmestus kačiukus ar šunis. Va šis nedidelis šunelis irgi prižiūrimas ir šeriamas vietos gyventojų. O meška pavadintas šuo buvo išmestas todėl, kad paseno“, – tikino giruliškė R.Stupurienė.
Kelis išmestus gyvūnus vietos gyventojai net priglaudė savo namuose ir tebeaugina.
A.Gaudiešiūtės namuose taip pat auga du triušiai ir du mišrūnai šunys.
Pakrikštijo Meškos vardu
Šuo buvo nugabentas į gyvūnų globos tarnybą „Aumura“. Specialistų teigimu, tai senas patinas, tačiau tikriausiai gyvenęs su žmonėmis, nes klauso komandų.
„Jis geras, ramus, tik labai apleistas. Kailis apėjęs erkėmis. Kai parsivežėme, puolė godžiai ėsti, labai išbadėjęs buvo“, – teigė „Aumuros“ darbuotojas Igoris Jakymiv.
Vakar darbuotojų švelniai šaukiamas Meškos vardu pajūrio miškų įžymybe tapęs šuo romiai žingsniavo parištas pavadėliu. Gyvūnas visiškai nesibaidė žmonių, nuolankiai vykdė komandas ir noriai pats pasuko atgal į narvą.
„Todėl, kad ten valgyti duoda“, – liūdnai tarstelėjo „Aumuros“ darbuotoja Aušra.
Gyvūnas leido net apžiūrėti nasrus. Specialistai tikino, kad šuns iltiniai dantys buvo nulaužti.
Gyvūnas karantine praleis dvi savaites, o po to jam yra šansas rasti užuovėją gyvūnų prieglaudoje „Penkios pėdutės“.
„Kažin ar kas norės jį priglausti savo namuose. Kita vertus, o kas žino, gal ir atsiras žmogus“, – svarstė darbuotojai.
Antanas Baranauskas, Kretingos miškų urėdas:
Meškos mūsų miškuose tikrai neišvysite, o štai vilką tikrai galima pamatyti. Abejoju, kad vilką galėjo pastebėti šalia Girulių, tačiau Kretingos miškų urėdijoje jų tikrai turime. Dažnai prie gyvenviečių išvystus keturkojus žmonės palaiko vilkais, nors iš tiesų jie būna pastebėję vilkšunį. Meškas medžioja Estijoje, jų gausu šiaurės Latvijoje.
Nors Latvijos pietuose esančios Liepojos miškininkai nėra prasitarę apie meškas. Gyventojų keliama versija, kad šis gyvis galėjo būti ernis, manęs taip pat neįtikino. Nesu girdėjęs, kad ernių būtų Lietuvos miškuose. Kretingos urėdijoje yra gausu kiškių, kiaunių, audinių, vilkų, lapių, mangutų, stirnų, briedžių ir elnių. Kitokių žvėrių kol kas nesame pastebėję.
