Pristatome jums interviu su šiuo dizaineriu, kuriame jis pasakoja apie muzikos albumų viršelių kūrimą ir atsako į klausimą, ar verta apie albumą spręsti iš jo viršelio.
Ar dažnai tenka kurti albumų viršelius?
Gana dažnai. Jau trečią kartą dirbu su grupe „Biplan“: be naujausio jų albumo „Visi keliai veda prie jūros“, taip pat esu piešęs viršelius jų albumams „Chuligans“ ir „Nuodai“. Be to, mano darbus galite pamatyti ant Leono Somovo ir Jazzu albumo „Score“, bei „InCulto“ albumo „Post Sov Pop“ viršelių.
Kaip kilo paskutiniojo jūsų kurto albumo viršelio „Visi keliai veda prie jūros“ idėja?
Pirmiausia perklausiau visą albumą. Labiausiai įkvėpusi jo daina buvo „Vaikystė“. Supratau, kad albume skambanti muzika yra labai „šviesi“ – pozityvi, lengva, šilta. Norėdamas perteikti šiuos jausmus, nusprendžiau nenaudoti kompiuterinės grafikos ir piešti viską ranka. Viso albumo tematika yra vasara, todėl piešiau tai, kas man siejasi su saule ir jūra.
Be to, albumo viršelis yra konceptualus – albumo pavadinimą sudėliojau ratu, kad pavertus bet kuriuo kampu nupiešti elementai atitiktų tos pusės „fiziką“. Kuriant šį viršelį, pasitvirtino patarlė: „rytas protingesnis už vakarą“. Sukūręs eskizą vakare, ryte idėją permąstydavau ir taisydavau, pildydavau.
Ar „Biplan“ grupės nariai bei prodiuseriai turėjo specialių pageidavimų šiam viršeliui?
Su „Biplan“ dirbame ne pirmą kartą ir esame pasiekę tokį tarpusavio pasitikėjimo lygį, kad vienintelis jų pageidavimas yra „piešk, ką nori“.
Kaip apskritai atrodo jūsų kūrybinis procesas?
Pirmiausia mane aplanko jausminė albumo vizija. Kuriant albumą labai padeda jo muzika, ji padiktuoja stilistiką, apibrėžia nuotaiką. Galvoje atsiranda vaizdai, tada prasideda detalizavimas. Vaizdams kuriantis galvoje, pradedu detales perteikti ant popieriaus.
Kurdamas stengiuosi būti kuo mažiau priklausomas nuo aplinkybių. Tad nelaukiu specialios atmosferos, tinkamo momento ar kūrybinio įkvėpimo. Tiesiog stengiuosi sukurti tai, kas man patinka ir atitinka albumo nuotaiką.
Kas Jums atrodo svarbu albumų viršeliuose?
Svarbiausia, kad viršelis turėtų meninę išliekamąją vertę ir atspindėtų esamą laikmetį. Dekoratyvius, meniškus viršelius vertinu labiau negu perdėtą konceptualumą. Visa tai būdinga kultiniams albumų viršeliams, kurių muziką ne visi girdėję, bet viršelius žino. Mano nuomone, albumų viršelių vertę ypač gerai parodo laikas – geri viršeliai melomanų atmintyje išlieka tiek pat ilgai, kiek ir pati muzika.
Kurie užsienio ir Lietuvos muzikinių albumų viršeliai jums labiausiai patinka?
Kalbant apie Lietuvos atlikėjus, siūlyčiau pamatyti „Bix“ albumo „Akli kariai“ arba „Foje“ albumo „Vandenyje“ viršelius. Taip pat įspūdį paliko „Toro Bravo“ albumo „Šventė nesibaigia“ ir grupės „Šiaurės kryptis“ albumo „Ne tiek to“ viršeliai.
Iš užsienietiškų albumų viršelių ypač žavi „Iron Maiden“ – „Somewhere in Time“, „Pink Floyd“ – „Echoes“, „Led Zeppelin“ – „Houses of the Holy“, „Prodigy“ – „Music for the Jilted Generation“ ir Miles Davis – „Bitches Brew“.
Ar sutinkate su tuo, kad apie albumą negalima spręsti iš jo viršelio?
Sutinku. Kai pats klausau naujos muzikos, stengiuosi atsiriboti nuo albumo viršelio, klipo ar to, kaip muzikantai atrodo. Noriu pajusti asmeninį impulsą bei potyrį be jokių išankstinių nusistatymų.
