Dizainerė J. Janus nuolat bendradarbiauja su jaunais menininkais. „Atsitiktinai susitikome su Julija vieno vakarėlio metu, į kurį ėjau vedama intuicijos,“ – šypsodamasi atskleidžia S. Gutautė.
„Pasakiau, kad man labai įdomus porcelianas, galbūt galėtume ką nors kartu sukurti“, – prisimena J. Janus. „Jau kurį laiką nebuvau lipdžiusi porceliano papuošalų, keramiką labiau laikiau pomėgiu, dirbau kitus darbus. Tačiau suintriguota, smalsumo vedama, ryžausi su Julija susitikti“, – sako Solveiga.
Dvi kūrybingos menininkės daug valandų kalbėdavosi apie tai, kokie turi būti papuošalai. S. Gutautė, savo prigimtimi – maksimalistė, neslepia, kad lengva nebuvo. „Pradžioje buvo baisu, ar įtiksiu. Vis kankino abejonės, ar pavyks meno dirbinį paversti papuošalu, ar tai, ką lipdau bus „juliška“, o kartu – ar liksiu savimi?“ – pasakoja kūrėja.
Vis dėlto Solveigos rankų darbo papuošalai kartu su „Julia Janus“ mados namų kolekcija jau sulaukė daug dėmesio ir įvertinimo viso pasaulio parodose.
„Toks papuošalas nėra fabrikinis, tiražuotas. Nėra dviejų vienodų: per visą Lietuvą gal ir rastum 20 panašių pakabučių ar auskarų, bet kiekvienas jų – vis kitoks. Solveigos papuošalų kolekcija mūsų parduotuvėse labai sėkminga. Ji pasiūlė auskarus po vieną ir mūsų klientams labai patiko, net turime tokį žaidimą, užduotį – išsirinkti auskarų porą“, – pasakoja J. Janus.
„Julija vis pateikia įdomias užduotis. Atrodo, pati taip nesugalvočiau ir nedaryčiau, bet iškelta užduotis tampa atradimu, įkvėpimu ir mintys lekia šuoliais. Tuomet grįžtu prie savasties iš kitos pusės, ir papuošalas, kurį pati sukūriau, anksčiau atrodytų ne mano stiliaus, o dabar nekantrauju, kol jis bus pristatytas. „Gal tuos auskarus iš naujos kolekcijos jau dabar galiu segėti?“ – klausiu Julijos. Ne, sako, dar ne“, – juokiasi Solveiga.
J. Janus atpažįstamas braižas – kalbėjimas pustoniais, užuominomis, subtiliai, neperdedant, atsispindi ir jos kolekcijos papuošaluose. „Visada pradedame nuo stuburo, o mūsų stuburas – baltiška gamta. Kai sugalvoji sezono temą, ji yra labai glaustai susijusi su mūsų kolektyvine atmintimi, pagoniška kultūra ir regiono gamta, bet tu nieko nebesistengi atkartoti, viskas turi vykti ne anuomet, o čia ir dabar. Tie visi rūkai, pustoniai, kurie yra gamtoje, šešėliai, kalbėjimas pusbalsiu... Susikuria toks koridorius, kuriuo eini ir atmeti, kas tau nereikalinga. Taip formuojasi identitetas, būdingas tik mums, mano braižui. Žinoma, sekame visokias tendencijas, stengiamės įtraukti modernius akcentus, – pasakoja J. Janus. – Solveiga suderino gumą ir porcelianą, nors tai galėjo pasirodyti nesuderinama. Bet jie organiškai skamba kartu moderniame pasaulyje.“
„Bendradarbiavimas su J. Janus pakeitė mano gyvenimą, ir nebijau pasakyti – net mane pačią. Atradau ir išmokau, kad grožis slypi paprastume. Pirmąją kolekciją kurdama jaučiau daug neaiškumų, kūrybinio nepasitikėjimo savimi, tačiau galiausiai viskas puikiai pavyko. Antrą sykį jau norėjau pademonstruoti visą savo profesionalumą ir taip strigau, kad maniau, jog išvis nepadarysiu. Tačiau kalbėjomės, svarstėme ir pagaliau įvyko lūžis, „čakros atsivėrė“. Galiausiai taip patiko, kad mečiau visus darbus ir pradėjau dirbti tik su papuošalais. Visiškas atradimas!“ – atvirai sako keramikė.
Su dizainere J. Janus sėkmingai išvysčiusi vieną kolekciją, dabar ji entuziastingai kuria antrąją. „Man patinka specifika: auksavimas, dekoravimas. Tai nėra toks pats auksavimas kaip juvelyrikoje, tačiau labai jam artimas, juk naudoju natūralų auksą, taip pat ir sidabro dulkes, tas papuošalams labai tinka. Ant įvairių plokštumų išrašau ir Julijos sukurtus eilėraščius. Rašau savo ranka, bet jau pastebiu, kad mudviejų su Julija panašus braižas, tik manoji „s“ – kiek kitokia“, – juokdamasi pasakoja S. Gutautė.
