V. Šapranauskas mirė 2013-aisiais. Aštrialiežuvis V. Šapranauskas turėjo puikų humoro jausmą, mėgo juodą humorą, tad su „Juodojo humoro klubu“ keliaudavo po Lietuvą.
1976–1980 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Iki 1990 m. dirbo Lietuvos rusų dramos teatre, kuriame 1977 m. suvaidino savo pirmajame spektaklyje (V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje”). Nuo 1990 m. vaidino Vilniaus mažajame teatre. Vėliau V. Šapranauskas vaidino „Domino“ teatre.
Aktoriaus balsą ir galima išgirsti gerai žinomuose jo įgarsintuose animaciniuose filmuose „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
„Nereikia bandyti daryti to, ką darė jis“
Po V. Šapranausko mirties kalbintas humoristas Vitalijus Cololo sakė, kad Lietuvos šou pasaulis buvo šokiruotas po V. Šapranausko mirties.
„Niekas tuo netikėjo. Nes jis nebuvo dingęs. Trys dienos iki jo išėjimo mes matėmės. Londone jis nusipirko didelį puodelį kavai, pasakėme vienas kitam „Susimatysime, susiskambinsime“, – pasakojo V. Cololo. – Mes su juo labai daug bendraudavome telefonu, tik sužinodavome naujus „bajerius“ ir skambindavome vienas kitam. Humoru bendraudavome. Tikrai buvo labai „čiotkų“ akimirkų“.
V. Cololo V. Šapranauską minėjo tik pačiais geriausias žodžiais: „Yra sakoma, kad yra nepakeičiamų žmonių. Bet norėčiau, kad atsirastų naujų... Nereikia bandyti daryti to, ką darė jis, o surasti kažką naujo. Labai gerbsiu jaunimą, kuris pabandys pasiekti bent pusę Vytauto Šapranausko lygio. Labai gaila, kad mūsų dienomis į humorą bandoma eiti kažką kopijuojant. Ne, taip negalima. Norėčiau, kad visi bandytų savo keliu žingsniuoti po vieną žingsnį. Nemanau, kad kas nors stabdys, atvirkščiai – bandys padėti, pagelbėti“.
Po V. Šapranausko mirties Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis teigė, kad V. Šapranauskas buvo vienas iš talentingiausių Lietuvos scenoje.
„Jis labai talentingas žmogus, vienas iš talentingiausių Lietuvos aktorių – ir komiško, ir dramatiško plano. Buvo žvaigždė tikrąja to žodžio prasme“, – BNS tuomet sakė R.Rimeikis.
Teatro sąjungos vadovo teigimu, V.Šapranausko mirtis yra šiurpi tragedija, ir sunku spėlioti, kodėl ji įvyko.
„Labai didelio talento, tik gal tas šou pasaulis (...) nuvedė į tokius kažkokius.. Sunku spėti, kodėl įvyko, kas įvyko. Jei jis būtų realizavęs save daugiau profesionalioje teatro scenoje, jis būtų gal... Gal beprasmybę kažkokią pajuto – sunku pasakyti“, – svarstė jis.
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo“
Kišenėje žodžio neieškantis aktorius mėgo juodąjį humorą ir šmaikščius posakius.
Kai žmonės prieidavo ir paprašydavo V. Šapranausko kartu nusifotografuoti, jis sakydavo: „Nuvažiuok į Palangą, nueik prie tilto, ten sutiksi žmogų su beždžionėle – tai su ta beždžionėle gali ir fotografuotis.“
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo – pavyzdžiui, vaikščiojant gatvėmis ir stebint žmones: pasisemdavau peno savo herojams, kurių aplinkui galima įžvelgti labai daug“, – apie darbą yra kalbėjęs V. Šapranauskas.
„Visuomet sakiau: svarbu ne ką vaidinti, o kaip“, – apie darbus yra sakęs jis. Nemaža dalis ir jo garsių minčių apie moteris bei meilę: „Moteris – atspirties taškas, be kurio vyrai negali gyventi“.
„Valentino diena turėtų būti kasdien – mylėti reikia kiekvieną dieną“, – yra sakęs jis.
„Gyvenimas duotas vienas, trečdalį jo normaliai žmogus pramiega, o moterys vieną trečdalį dar ir prasidažo“, – yra kalbėjęs V. Šapranauskas.
V. Šapranauskas nusižudė dienai iki savo gimtadienio likus. 2013-ųjų balandžio 19-ąją jam būtų suėję 55-eri.
Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs. V. Šapranauskas interviu yra sakęs, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms. Pasak Arūno Sakalausko, V. Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.
Po mirties V. Šapranauskas buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre, yra palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
V. Šapranauskas buvo apdovanotas „Kristoforo“ statulėle (aukščiausiu teatro apdovanojimu) už vaidmenį režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Maskaradas“.
