Trumpai papasakok apie save.
Žmogus (šypsosi). O jeigu plačiau, tai esu baigęs inžinerines studijas, pagal kurias niekada ir nedirbau. Mane visuomet domino reklama, marketingas, komunikacija. Prieš aštuonerius metus pradėjau dirbti nevyriausybiniame sektoriuje, atradau savanorystę, pagalbą kitiems, vertės kūrimo džiaugsmą ir švietimo sritį nuo kurios prasideda visuomenės augimas. Ir iki dabar esu švietime.
Minėjai, kad esi savanoriavęs. Pristatyk savanorišką veiklą, prie kurios esi prisidėjęs.
Pradėjau nuo mokyklos laikų, kai nuėjau į studentų atstovybę. Joje atstovaudavome studentus, darydavome jiems ir kultūrinius renginius, rūpindavomės akademine bei socialine gerove. Praleidau ten 3-4 metus. Po to sekė trumpalaikės savanorystės kituose klubuose, organizacijose bei renginiuose.
Pakalbėsime ir apie pirmąją Lietuvoje demokratinę mokyklą. Juk kuriant kitokią mokymo įstaigą reikalinga asmeninė patirtis, ar gera, ar bloga ji buvo.
Tai mano bloga buvo. Iš to nepasitenkinimo viskas ir kyla. Jaučiau, kad man mokykloje nėra gerai. Būdamas 15-16 metų, aš nenorėjau į ją eiti. Nepatiko, kai neleisdavo diskutuoti pamokų metu, neleisdavo bėgioti pertraukų metu, sakydavo kaip rengtis, ką daryti. Jaučiau, kad tai nėra mano vieta. Taip neturėtų būti.
Suprantu, kad norėdamas kurti savo mokyklą turėjai pamatyti, kas vyksta kitose švietimo įstaigose. Kokia situacija yra jose?
Pamačius iš vidaus, galiu pasakyti, kad jeigu turėčiau vaiką valstybinėje mokykloje, jį iš ten atsiimčiau. Nėra gerai. Visi jaučiasi svarbūs. Mokykloje svarbiausias direktorius, mokytojai yra įbauginti. Šis stresas persiduoda vaikams. Per pertrauką jie išbėga į valgyklą, kur yra valgyklos viršininkė ir rėkia „ne, negalima“, tave už pečių paima ir pasodina kitur ir tavo šypsena dingsta, ir pertraukos gera dvasia dingsta.
Gerai, bet vaikus reikia sudrausminti, įstatyti į kažkokius rėmus.
Gerai, tada galima tai dresiravimo mokykla vadinti ir sakyti dabar darom tą. Vėliau skundžiamės, kad aštuoniolikmečiai neaktyvūs, nepilietiški, nekūrybingi, klausiame, kodėl jie negeba priimti sprendimų.
Kaip pristatytum savo projektą „Demokratinė mokykla“ žmogui, kuris nieko apie jį nežino?
Tai mokykla, kurios centre yra vaikas, jo poreikiai, asmenybė, individualus ugdymas. Vienas dalykas, vaikai yra įtraukti į mokyklos valdymą ir gali priimti sprendimus, o nėra tik jų vykdytojai. Kitas, ir savo švietimo formavime mokinys yra svarbiausias ir prisiima atsakomybę rinkdamasis, ką ir kaip mokytis. Jeigu leidi vaikui pajausti, kad už savo ugdymą yra atsakingas jis pats ir gali išbandyti daug skirtingų dalykų ir gilintis į tuos, kurie jam labiausiai patinka, o ne kaip sistema pasako, atsiranda vidinė motyvacija mokytis ir tobulėti.
Norėčiau išgirsti faktus apie mokyklą – kur, kada, kiek kainuos, kokie vaikai galės lankyti pamokas joje?
Mes dar turime vietų ir tikrai kviečiame nuo šių metų rugsėjo mėnesio užrašyti vaiką pas mus. Esame privati mokykla. Demokratinemokykla.lt esame pateikę kainas. Lanksčiai žvelgiame į šį mokestį ir norime, kad jis būtų kuo mažesnis. Turime tris amžiaus grupes: priešmokyklinę, pirmą klasę ir antrą klasę. Apie 25-30 vaikų, t.y. apie 10 vaikų yra vienoje amžiaus grupėje. Mokyklos pastatas bus nuostabiame pušyne Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose.
Kaip atrodys įprasta moksleivių diena?
Mokytojai patys spręs, kaip mokys mokinius. Ryte prieš devynias, ateini į pastatą, nusiauni batus, įsispiri į šlepetes, pasidarai arbatos, susitinki bendramokslius. Jeigu yra matematika, bet vaikas nėra baigęs kito projekto, jis gali ramiai jį pabaigti ir prie matematikos pamokos prisijungti vėliau. Jisai turi būti mokyklos teritorijoje, tačiau jis gali formuoti savo mokymosi turinį. Turime šešis mokytojus, kurie dirbs su mažiau nei trimis dešimtimis vaikų. Remiamės bendrosiomis ugdymo programomis, kas reiškia, kad vaikas baigęs mūsų mokyklą, įgaus tas žinias, kurias nustato LR įstatymai.
