Pasaulis serga futbolu. Vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų Deividas Šemberas, žaidžiantis Maskvos CSKA klube, dabar karščiausias pasaulio futbolo čempionato rungtynes stebi dalyvaudamas atsakingame futbolo turnyre Austrijoje. 31 metų sportininko širdį drasko ne tik futbolo aistros, bet ir jausmų sumaištis. Pastaruoju metu interviu vengiantis D.Šemberas sutiko šnekėtis tik apie futbolą. Tik...
Meilės išdavystė?
Ši žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Sudrebėjo D.Šembero ir žavios dainininkės, renginių organizatorės, inteligentų – operos solistės ir rafinuoto meno kolekcininko – dukros Agnės Armoškaitės-Šemberienės šeimos pamatai. 10 metų vedę, tačiau atskiruose miestuose gyvenantys sutuoktiniai šia tema nuo žiniasklaidos atsitvėrė skaudžia tylos siena. Agnė nepasiduoda: sulyso, išgražėjo, dirba iš peties.
Tiesą apie šios šeimos krizę nuoširdžiai išklojo taip pat šioje istorijoje nukentėjęs prodiuseris Egmontas Bžeskas. Jį dėl žavaus futbolininko paliko sužadėtinė Oksana Zlatkovaitė. Kalbama, kad kuklumu nepasižyminti juodaplaukė ne kartą Deividą lankė Maskvoje. Egmontas pasigailėjo, kad eilinę soliariumo ir policijos nuovados darbuotoją įvedė į pramogų pasaulį. Nors pora prieš metus susižadėjo, Oksana, pasirodo, nesnaudė.
Negali būti tobulas tėtis
Sutrikusį nuo jausmų peripetijų D.Šemberą, kaip ir milijonus pasaulio gyventojų, dabar visiškai valdo futbolas. Tačiau juk tai tik žaidimas. Kas šiam vyrui yra svarbiausia? Deividas skausmingai tyli.
Kas dar, be futbolo, gali sujaudinti D.Šemberą? „Meilė, jausmai ir sūnus Gabrielius, – sušyla sportininkas, tačiau tik tiek. – Pastebėjau, kad Gabrieliui pradėjo patikti futbolo kamuolys. Reikės labiau į tai atkreipti dėmesį. Negaliu būti tobulas tėvas, nes gyvenu toli, tačiau man vaikas labai rūpi. Jei Gabrieliui rimtai patiks futbolo kamuolys, nebijau jam palinkėti futbolininko karjeros. Ji nėra lengva. Kaip ir visur kitur, norint ko nors pasiekti, čia reikia daug dirbti ir stengtis."
Dar iki pasaulio čempionato pradžios jis neslėpė sergąs už Anglijos rinktinę. Deividas norėtų, kad ši elegantiška ir smarkiai patobulėjusi komanda pasiektų kuo aukštesnių rezultatų.
Sportininkas su draugais iki tol karščiausias pasaulio rungtynes stebėjo Maskvos baruose, klubuose, kartais ir namuose. O dabar – turnyras. Sportinis režimas. Todėl futbolo kovas Deividas su keliais klubo bičiuliais dažniausiai žiūri viešbučio kambaryje.
Su alaus skardine? „Po varžybų mes, kaip ir kiti pasaulio futbolininkai, išgeriame bokalą alaus ar taurę vyno. Tačiau tik tiek, – tikina Deividas. – Posovietinio regiono šalių treneriai prisimindami senus laikus jaudinasi, kad vėliau gali būti degtinė. Profesionalus futbolas ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Mes visi esame pasirašę atsakingas ir nemažai kainuojančias sutartis ir turime galybę įsipareigojimų. Todėl dėl stiklelio būtų apmaudu visa tai prarasti.“
Nemoka pralaimėti
D.Šemberas yra ir realistas, ir svajoklis. Jis norėtų dabar spardyti kamuolį Pietų Afrikos Respublikoje. Bet kol kas nemato vilties, kad čia patekusi Lietuvos nacionalinė rinktinė ką nors pasiektų. Lietuvoje nėra nė vieno civilizuoto futbolo stadiono.
D.Šemberas Maskvoje gyvena jau 13 metų. „Neslėpsiu, kai grįžtu į Lietuvą, ji atrodo provincija, – pasakoja sportininkas. – Tai pasakiškai graži šalis – turiu su kuo lyginti. Čia ramu, jauku, čia išaugau. Čia viskas vyksta lyg sulėtintame kine. Čia aš ilsiuosi. Tačiau futbolo karjerai Lietuvoje nėra galimybių."
Futbolininkai – tarsi vaikai: dėl kamuolio gali vienas kitam kibti į atlapus, gali gudrauti, be proto džiūgauti, o nesėkmės atveju – apsiverkti. Čia verda beprotiškos aistros. „Nemėgstu, negaliu, nemoku pralaimėti. Apmaudžios nesėkmės atveju ne kartą rijau ašarų gumulą, – atvirauja futbolininkas. – Kartais tenka įsivelti ir į peštynes. Man kraujas užverda retai – žinau, kokios bausmės už tai laukia. Bet kai matau, kaip priešininkas įžūliai nesilaiko sportininko garbės kodekso, provokuoja, spjaudo ar alkūnėmis mosuoja į veidą – panyžta kumščiai."
Šiurkščios aistruolių muštynės atbaido silpniau futbolą palaikančius žmones. „Mes to nepateisiname ir kaip galėdami su tuo kovojame, – gina futbolo garbę D.Šemberas. –
Pastaruoju metu tokių incidentų mažėja, nes tvarkos pažeidėjai labai griežtai baudžiami.“
Futbolas, vaidyba ir moterys
„Taip, vaidybos futbole daug, – neslepia žaidėjas. – Apmaudžių pražangų atveju – bent 80 procentų. Visi esame tuo pasinaudoję. Tik vieni tai daro retai, o kiti piktnaudžiauja. Kiekvienas žaidėjas turi savo stilių, tačiau kai persistengia vaidindamas ir stumia laiką – darosi pikta. Aš vaidinu retai.“ O jei tai tektų daryti seriale ar kine? „Dabar tai būtų neįmanoma, tačiau kada nors pabūti tikru aktoriumi visai įdomu. Tik nežinau, ar būčiau geras atlikėjas“, – juokiasi sportininkas.
Paklaustas, ką mano apie moterų futbolą, Deividas ilgai tyli. Santūriai su vos įžvelgiama ironija veide galiausiai prisipažįsta: „Į moterų futbolą žiūriu neigiamai. Man patinka gražios moteriškos moterys. Moteris turi būti moteriška. Tam yra kur kas patrauklesnių sporto šakų. Dažnai moteriai užtenka klube palaikyti sportinę formą.“
Kas kartą mėnesį trunkantis pasaulio čempionatas prie televizorių ekranų priklijuoja milijonus vyrų. O moterys tampa futbolo našlėmis. Ar jos nenori, ar negali suvokti futbolo fenomeno? „Taip, per čempionatą laikinai našlėmis tampa apie 90 procentų moterų, – ironizuoja D.Šemberas. – Bet nemanau, kad moterys negali suprasti futbolo. Esu sutikęs aistruolių, kurios mane nustebino profesionaliu supratimu. Tačiau didesnė dalis žiūri gero mano bičiulio, krepšininko ir prodiuserio Rolando Skaisgirio serialus."
Kai laimi, gerbėjos griūva futbolo aikštelės gražuoliams po kojomis. O kai pralaimi? „Tokia realybė – vertinamos tik pergalės. O kasdienis sunkus darbas, kurį kartais nušluoja nepalankios aplinkybės, nesėkmė, tą akimirką pamirštami, – neslėpė kartėlio sportininkas. – Tada taip reikia palaikymo... Ne tik merginos – visi myli tik nugalėtojus."
Nemėgstantieji futbolo šaiposi, kad tai keistas žaidimas: dvi išprotėjusių vyrų vienuolikės laksto po milžinišką stadioną ir spardo vieną kamuolį. „Netiesa, futbolas yra labai gražus, aistringas ir intelektualus žaidimas, nenuspėjamas sporto spektaklis, – gina savo sporto šakos garbę D.Šemberas. – Kartais nuspręsti lieka tik dalis sekundės. Ji gali būti lemiama. Ne veltui futbolas vadinamas sporto karaliumi."
Linksmybės – saikingos
Deividas tris sykius spjauna per kairį petį ir prietaringai beldžia į medinio stalo paviršių. „Mėlynių ir patempimų, normalu, čia niekaip neišvengsi. O rimtesnės traumos, laimė, mane aplenkė. Didžiausia mano auka futbolui – kad tenka gyventi svetur, kad negaliu dažnai matyti artimųjų. Dėl to labai liūdna, – atvirauja sportininkas. – Prieš svarbias rungtynes parai esame izoliuojami nuo pašalinio bendravimo. Tas pats būtų, jei gyvenčiau Vilniuje. Turbūt visi sąžiningai dirbantys ir ko nors siekiantys žmonės ką nors aukoja.
Mano darbo diena atrodo tradiciškai. Iš namų išvykstu devintą, grįžtu šeštą. Nemažai laiko praleidžiu automobilyje. Man iki darbo reikia važiuoti 51 kilometrą. Tiek pat atgal. O dar Maskvos automobilių spūstys ir jose sugaištas laikas... Treniruojamės apie porą valandų. Paskui vyksta įvairios reabilitacijos procedūros, medikų konsultacijos."
Kaip atrodo garsūs Maskvos grietinėlės vakarėliai? „Esame nuolat kviečiami ir galėtume ten linksmintis beveik kas vakarą, – pasakoja futbolininkas. – Tačiau tai atsilieptų žaidimo rezultatams. Todėl renkuosi, kur ir kada pasirodyti. Vakarėliuose apsilankau porą trejetą kartų per mėnesį. Futbolininko įvaizdis gerokai iškreiptas: gerbėjos, vakarėliai, vynas, nuotykiai, skandalai. Taip būna tik kine. O mums tenka sunkiai ir atkakliai dirbti."
D.Šemberas jau dalyvavo pasaulio futbolo čempionate. Tuomet šešiolikmečiam Deividui teko garbė San Fransiske prieš Brazilijos ir Kamerūno rungtynes nešti geltoną „Fair Play“ vėliavą. Jaunasis sportininkas negalėjo savo akimis patikėti, kad stovi šalia futbolo legendų Dungos, Bebeto, Romario. „Nors aš nesergu už Brazilijos futbolą, – aiškina D.Šemberas. – Man labiau patinka europietiškasis. Futbolas ne skiria, o vienija žmones. Nesvarbu, kad jie palaiko skirtingas komandas. Visus vienija aistra ir pozityvus noras laimėti.“
Liepos mėnesio „GALA“ skaitykite:
Mantas: šeimoje esu toks, kokio niekas manęs nepažįsta
Kęstutis Jakštas – karaliaus Lyro žaibolaidis
