Bėdų gali pridaryti ir geriausias žmogaus draugas šuo. Kartais ne tik svetimas, bet ir savas. Visuomenės sveikatos centrą vis dažniau pasiekia pranešimai apie gyvūnų, tarp jų ir šunų, sužalojamus žmones.
Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl įvairių gyvūnų įkandimų, įdrėskimų ar kitokio nepageidaujamo kontakto medikų pagalbos prašė 292 Panevėžio apskrities gyventojai.
Kaip teigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Vilda Bajoriūnienė, daugiausia žmonės nukentėjo, kaip ir ankstesniais metais, nuo šunų, kiek mažiau – nuo kačių.
Per praėjusius 2010 metus beveik 80 procentų nukentėjusiųjų buvo apkandžioti ar apdraskyti žinomų – savų, kaimynų ar pažįstamų šunų. Daugiau nei 66 procentai nukentėjo nuo žinomų kačių. Tiesa, praėjusiais metais buvo atvejų, kai į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi nukentėjusieji ir nuo žiurkių, kitų naminių bei laukinių gyvūnų.
Visuomenės sveikatos centro specialistai asmenims, nukentėjusiems nuo įvairių gyvūnų, rekomenduoja nenumoti į tai ranka. Sužeistas, sukandžiotas, apdraskytas, apseilėtas vietas reikėtų nuplauti muilu ir dezinfekuoti bei kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
„Gydytojas, įvertinęs galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, paskirs atitinkamą gydymą“, – sako V. Bajoriūnienė.
Ar nukentėjusiajam reikės vakcinacijos nuo pasiutligės, priklauso nuo to, koks žaizdų pobūdis bei gyvūno būklė. Jeigu žmogų sužeidęs gyvūnas buvo skiepytas nuo pasiutligės, vakcinacija neskiriama. Specialistai primena, kad vaistų nuo pasiutligės nėra, ja užkrėstą žmogų gali išgelbėti tik laiku pradėta vakcinacija.
Dar prieš keletą metų patvirtinta „Pasiutligės imunoprofilaktikos ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo bei epidemiologinės priežiūros tvarka“. Ja remiantis vakcinacija nuo pasiutligės ir būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems asmenims, kurie buvo sužaloti ar apseilėti žinomų ar nežinomų gyvūnų. Tokia pat nustatyta tvarka pasiutligės imunoprofilaktika vykdoma tiems asmenims, kurie susižalojo teikdami veterinarinę pagalbą gyvūnams bei apdorodami skerdenas ar skrosdami nuo pasiutligės kritusius gyvūnus. Profilaktiniai skiepijimai nuo pasiutligės atliekami asmenims, kuriems dėl profesinės veiklos yra grėsmė užsikrėsti pasiutlige.
Visuomenės sveikatos centras saugo ir periodiškai papildo pasiutligės imunobiologinių preparatų atsargas bei konsultuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, kitus juridinius ir fizinius asmenis pasiutligės bei kitais su tuo susijusiais klausimais.
Pasak V. Bajoriūnienės, vakcinacija būtina, jeigu žmogus nukentėjo nuo nežinomo ir negalimo patikrinti gyvūno. Jeigu užpuolęs gyvūnas randamas negyvas, jo smegenys vežami į laboratoriją ir pagal juos nustatoma, ar gyvūnas sirgo pasiutlige. Gyvus įtartinus gyvūnus stebi veterinarijos specialistai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
