Nuo šiol daltonizmas ir lietuviams nebebus jokia problema. Koreguoti šį regėjimo sutrikimą Klaipėdoje pradėta akiniais.
Pirmoji Baltijos šalyse tokius akinius klientui parinko klaipėdietė akių ligų gydytoja Marina Rudnickaja.
„Mes nepabijojome naujovių ir bendraudami su užsienio mokslininkais įvaldėme optinių lęšių parinkimo technologiją. Tuo pirmajam savo pacientui ne tik pagerinome gyvenimo kokybę, bet ir suteikėme šansą įgyvendinti savo gyvenimo svajonę tapti šturmanu“, – „Vakarų ekspresui“ sakė UAB „Danvisus“, kurioje dirba gydytoja M. Rudnickaja, direktorė Alma Jachimovičienė.
23 metų Dmitrijus Dubrovskis sakė anksčiau net nežinojęs turįs šį regos sutrikimą. Jis be problemų įstojo į Jūreivystės mokyklą, tačiau neseniai medikų komisija nustatė, kad jis blogai skiria atspalvius ir todėl negalės dirbti šturmanu. Buvo patarta rinktis kitą specialybę. Įgijus daltonizmą koreguojančius akinius problemų gauti diplomą neliko.
Daltonizmas dažniausiai yra įgimta spalvinės regos yda, bet kartais spalvos neskiriamos dėl ligų ar traumų sukeltų sutrikimų.
A. Jachimovičienės duomenimis, pasaulyje yra per 100 mln. sergančiųjų daltonizmu, Lietuvoje – apie 150 tūkst. Šią problemą turi apie 8 proc. vyrų ir iki 1 proc. moterų. Daltonikai negali dirbti pagal 150 profesijų – vairuoti įvairių transporto priemonių, dirbti jūrininkais, dailininkais, dažytojais, kompiuterininkais.
Daltonizmą, kaip įgimtą regos ydą, mėginta koreguoti genų inžinerijos priemonėmis. Pernai sukurta ir panaudota dirbtinė akis. Įgytas daltonizmas koreguojamas lazeriu, operacijomis.
„Tačiau tai – sudėtingi metodai. Gana paprastas būdas – daltonizmo korekcija specialiomis priemonėmis ir specialiais optiniais lęšiais – pradėtas naudoti neseniai. Specialiais prietaisais diagnozuojamas daltonizmo profilis, parenkami specialūs stiklai. Šie optiniai lęšiai padengti specialiu optinės medžiagos sluoksniu, per kurį praeinantys šviesos spinduliai keičia šviesos spalvų spektrą ir sukuria daltonikams tokios bangos stimulą kaip ir sveikam žmogui. Tai yra stimuliuoja tas akių nervines kūgines ląsteles, kurios yra nevisavertės. Šiuo metodu galima koreguoti iki 90 procentų daltonizmo atvejų“, – pasakojo A. Jachimovičienė.
