Pasak areštinės direktoriaus Gražvydo Grigalionio, moterys yra laikomos keturvietėje kameroje, maitinamos tris kartus, kartą per dieną išvedamos pasivaikščioti. Tiesa, ten duodama patalynė, antklodė ir pagalvė. Artimieji turi teisę lankyti.
Jeigu moteris neatvyks nurodytų laiku, ją atvesdins policijos komisariato paieškos skyriaus pareigūnai.
Iki šiol sostinės areštinė yra įsikūrusi Kultūros paveldui priklausančiame pastate. Sąlygos ten yra ne tokios, kaip šiuolaikiškose kitų šalių areštinėse – maži langeliai su grotomis ir dar sovietinių laikų gultai.
M. Bui į teisėsaugininkų nemalonę pateko, kai kartu su Marta Kulikauskaite, kuri šiuo metu yra teisiama dėl vertimosi iš prostitucijos, vyko į Šveicariją. Pareigūnai įtarė, kad teisiamoji įtraukė M. Bui į savo verslą, kurio tikslas – užtikrinti turtingiems verslininkams laisvalaikį, kurį jie praleistų su moterimis, teikiančiomis intymias paslaugas.
M. Kulikauskaitė savo verslą plėtojo kelerius metus ir „uždirbo“ maždaug pusę milijono litų. Pasivadinusi manekenių ieškančia įmone merginoms ji siūlydavo darbą, už kurį buvo mokama net iki dviejų tūkstančių eurų per pasimatymą.
Kokias paslaugas merginos, pareigūnai neatskleidžia.
M. Bui ikiteisminio tyrimo metu teigė vykusi į Šveicariją kartu su M. Kulikauskaite kaip draugės, o ne kaip darbdavė ir samdinė.
Moteris tikino negavusi jokių pinigų. Prasidėjus teismo procesui M. Bui kelis kartus neatvyko į posėdžius liudyti. Tai papiktino teismą, kuris ryžosi skirti dainininkei „auklėjamąją“ priemonę – dvi paras areštinėje.
